Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtina, kad diskusija dėl įvairių mokestinių pakeitimų, apie kuriuos antradienį kalbėjo ir Pasaulio banko ekspertai, galėtų įvykti tik kitais metais, nes su ateinančių metų biudžetu panašių siūlymų nėra teikiama. Pasak jo, reiktų atsižvelgti į mokestinės sistemos problematiką Lietuvoje, nes įmonės pasiekusios vidutinės įmonės kategoriją nebenori toliau augti.

„Iš tikrųjų Lietuvoje turime problemą, kad įmonės dėl mokestinės sistemos nebenori augti ir užaugusios iki tam tikro laipsnio iš vidutinės įmonės nenori pereiti į didelės įmonės kategoriją. Steigdamos kitas įmones, jos bando išlaikyti įvairias lengvatas, kurios yra smulkiam ir vidutiniam verslui sukurtos, taikomos, bet tai vėlgi indikuoja, kad mūsų pelno apmokestinimas yra per sudėtingas ir jį reikės reformuoti į paprastesnę pusę, sprendžiant reinvestuojamo pelno neapmokestinimo klausimą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

Politikas aiškina, kad dėl reinvestuojamo pelno mokesčio pozicija tarp koalicijos partnerių išsiskiria, tačiau reformuojant visą sistemą, pozicijos tiek kažkuria vieta „gali susitikti“.

„Nuo pat kadencijos pradžios yra siūlomas reinvestuojamo pelno mokesčio pakeitimas. Tokiu mastu, kaip yra kaimyninėse valstybėse ar bent tokiu mastu pradėti, kaip Lenkijoje, kuri pradeda nuo smulkaus verslo ir tada pereina į didesnes kategorijas, tai natūralu. Tokio įstatymo nėra ir mūsų pozicijos išsiskiria. Antra vertus, gal ties kažkuria vieta pozicijos ir gali susitikti reformuojant šią sistemą, bet tai priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kitų koalicijos partnerių, ar pavyks tą susitarimą surasti“, – tvirtino Laisvės frakcijos Seime seniūnas.

V. Mitalas taip pat pažymėjo, kad pajamų apmokestinamas iš skirtingų šaltinių tam tikru tarifu yra anksčiau ar vėliau neišvengiamas dalykas, turint omenyje kaip modifikuojasi darbo rinka. Anot jo, matant iš ko realiai žmonės gauna skirtingas pajamas, galėtų būti tam tikras mokesčių paprastinimas.

„Pavyzdžiui PVM atotrūkis, natūralu, kad ekspertų įvardijamas kaip vienas didžiausių ir tai man implikuoja ne tik apie kažkokį skaidrumo poreikį, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo efektyvinimą ir „blogiukų“ gaudymą, kurie išsisukinėja nuo PVM mokėjimo, bet ir tai, ką mūsų mokestinė sistema užkoduoja. Turbūt, kad įdomi diskusija, nors nežinau, ar ji įvyks ekspertų išvadų kontekste, apie tai, kaip mes tvarkomės su PVM tarifu ir ar 21 proc. tarifas nėra per didelis“, – sakė jis.

Seimo narys pažymėjo taip pat kritiškai pasisakęs Nekilnojamo turto (NT) mokesčio didesnės plėtros klausimu ir jo teigimu, su NT mokesčiu pokyčius reikėtų daryti „itin atsargiai“.

„Esu kritiškai pasisakęs dėl Nekilnojamo turto mokesčio didelės plėtros, dabar jis yra taikomas tam tikru mastu, bet manau, kad reikėtų NT mokesčius daryti itin atsargiai, ypač, kai mes matome kas vyksta pasaulinėse rinkose, kiek kainuoja paskolos, ECB didina palūkanas ganėtinai drastiškai ir greitai. Nemanau, kad nei fiskaline prasme, nei rinkos pokyčių prasme tas NT mokestis atneštų labai didelių efektų“, – tikino politikas.

Antradienį Lietuvos mokesčių sistemos spragas analizavę Pasaulio banko ekspertai pabrėžė daugiau nei dvigubai nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį bei pajamų nelygybę.

Pasak pasaulio banko vyresniojo viešojo sektoriaus eksperto Munawero Kwhajos, Lietuvoje PVM atotrūkis – skirtumas tarp teorinių ir faktiškai surenkamų PVM pajamų – yra vienas didžiausių ES.

Anot Pasaulio banko atstovo, Lietuvai siūlomi du pagrindiniai pokyčiai, visų pirma, visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo.

Taip pat, pasak M. Kwhajos, pajamos taip pat turėtų būti apmokestinamos progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažesnes pajamas. Dabartiniai tarifai, anot jo, žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams būna sunkiai pakeliami.