Prezidento Gitano Nausėdos raginimas kitų metų valstybės biudžete palikti galimybę šalies gynybai skolintis iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) tapo tikru rebusu – Daukanto aikštė tikina, kad toks šalies vadovo siūlymas yra tvarus ir biudžeto deficito neišpūstų, tačiau finansų ministerija sako atvirkščiai – norint skirti daugiau lėšų gynybai, privalu numatyti konkrečius pajamų šaltinius.

Prezidentūra: galimybė skolintis deficito nedidintų

Kitų metų valstybės biudžeto projektui pasiekus Seimo darbotvarkę, G. Nausėda paragino Vyriausybę į įstatymą įtraukti galimybę pasiskolinti iki 3 proc. BVP krašto gynybai. Šalies vadovo teigimu, tokia opcija nebūtinai būtų išnaudota – tik atsiradus specifiniams poreikiams. Kitaip tariant, 2023 m. krašto apsaugos finansavimas siektų 2,52 proc. BVP, bet valstybė, esant tam tikroms sąlygoms, turėtų galimybę pasiskolinti papildomą pusę proc. Visgi, pasinaudojus galimybe, deficitas išaugs, sakė prezidentas.

„Jeigu bus pasinaudota, padidins deficitą, jeigu nebus pasinaudota, nepadidins. Juo labiau mes nežinome, kokia bus biudžeto vykdymo situacija. Gal, pavyzdžiui, turėsime viršplaninių pajamų, kaip kad turime šiais metais, ir tuomet dienos pabaigoje tas biudžeto deficitas nebūtų didesnis, negu dabar esame nusimatę 5 proc. BVP“, – trečiadienį kalbėjo šalies vadovas.

Visgi, prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius teigė kiek kitaip – pasak jo, G. Nausėdos siūlymas yra finansiškai atsakingas, mat papildomai skolintis krašto apsaugai valstybė galėtų tik tuo atveju, jeigu 2023 m. šalyje būtų matomas greitesnis ekonomikos augimas.

„Kiekvienų metų eigoje – pavasarį, birželį, rugsėjį – yra peržiūrimos makroekonominės projekcijos. Visada yra surenkama viršplaninių papildomų pajamų, todėl atsirastų galimybė papildomai investuoti į gynybą patvirtinto deficito rėmuose“, – G. Nausėdos siūlymą aiškino V. Augustinavičius.

Jis pabrėžė, kad susiklosčius tokiai situacijai ir Vyriausybei nutarus pasiskolinti papildomų lėšų, dėl didesnių įplaukų į valstybės iždą biudžeto deficitas nedidėtų.

„Šita nuostata realizuojama tada, jeigu išlaikomas bendras patvirtintas deficitas ir gryno skolinimosi limitas. (...) Daugiau kaip 4,9 proc. deficito tai nedidintų“, – sakė jis.

V. Augustinavičius pastebėjo, kad prezidento idėja ne tik išlaikytų fiskalinę drausmę, bet ir suteiktų daugiau lankstumo krašto apsaugos ministerijai – skolintis būtų galima be atskirų biudžeto korekcijų Seime.

„Jeigu susiklosto palankios sąlygos, jeigu tie karinės infrastruktūros projektai juda greičiau, būtų galimybė greičiau padaryti visą tą pasirengimą. Tad šią nuostatą geriau yra įtvirtinti dabar – tai nedidintų šiandienai patvirtinto kitų metų deficito. Bet kitų metų eigoje – ar tai būtų vasaris, ar kovas, ar balandis – jeigu pagerėtų ekonomikos perspektyvos, būtų galima priiminėti papildomus sprendimus nekeičiant biudžeto“, – aiškino prezidento patarėjas.

Finansų ministerija: norint skirti daugiau gynybai, reikia numatyti konkrečius pajamų šaltinius

Finansų ministerija laikosi priešingos pozicijos – didinant gynybos finansavimą nuo 2,52 proc. BVP iki 3 proc. BVP, biudžete reikėtų papildomai numatyti daugiau kaip 300 mln. eurų. Ministerija teigia, kad, kitaip nei viliasi Prezidentūra, kitais metais nereikėtų tikėtis ženkliai geresnės ekonominės situacijos nei šiuo metu yra prognozuojama. Todėl tokiomis sąlygomis galimybė skolintis krašto apsaugos reikmėms reikštų biudžeto deficito padidėjimą.

„Finansų ministerija parengė biudžetą pagal bazinį makroekonominį scenarijų, tačiau yra pristačiusi ir 2 alternatyvius makroekonominius scenarijus, kurie, deja, abu yra blogesni už bazinį. Neapibrėžtumo dėl kitų metų yra tiek daug, kad kalbėti apie galimą išlaidų sutaupymą metų eigoje yra beprasmiška“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Teikiant siūlymus dėl didesnio šalies gynybos sektoriaus finansavimo, ministerija ragina siūlyti ir konkrečius tokio finansavimo šaltinius.

„Jeigu norima didinti išlaidas krašto gynybai, tam turi būti numatomi ir konkretūs tvarūs pajamų šaltiniai arba turi būti pasiūlyta vietoj ko didiname išlaidas gynybai – t. y., surasti biudžeto eilutę, kur ką nors galima būtų išbraukti, kad bendras biudžeto deficito lygis – 4,9 proc. BVP būtų išlaikytas. Nes kitu atveju tai reikštų skolinimąsi ir biudžeto deficito padidėjimą iki maždaug 5,4 proc. BVP“, – nurodė ministerija.

Ekonomistai: sąlygos prezidento siūlymui gali nesusiklostyti

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė prezidentūros pasiūlymą įvertino nevienareikšmiškai. Ji akcentavo, kad Daukanto aikštė siūlo numatyti galimybę skolintis tik esant poreikiui. Visgi, pasak ekspertės, „finansų ministrė minėjo, kad biudžetas gali būti peržiūrimas, jeigu situacija kardinaliai pasikeistų ir tas koks nors poreikis atsirastų“.

„Sakykime, kardinaliai pasikeistų ekonominės sąlygos ar saugumo aplinkybės. Iš principo, finansų ministrė pasiliko manevro laisvę pokyčiams“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė antrino finansų ministerijai ir pastebėjo, kad ekonominės prognozės 2023 m. taip pat gali nepasiteisinti – BVP gali augti mažiau nei projektuojama ministerijos prognozėse. Todėl pozityvios sąlygos prezidento pasiūlymui gali ir nesusiklostyti.

„Ypač, kai yra grėsmė, kad pats BVP (...) gali būti kuklesnis negu finansų ministerija rugsėjo mėnesį suprognozavo. Iš principo, ir taip yra dosnus biudžetas suplanuotas, tad deficitą dar labiau gilinti, matyt, daug galimybių nebus“, – tvirtino ekonomistė, pridurdama, kad saugumo finansavimas yra vienas iš pagrindinių Vyriausybės prioritetų, todėl neatmestinas scenarijus, kad, keičiantis saugumo situacijai, reikėtų prisitaikyti prie didesnių asignavimų.

Finansų ministrė G. Skaistė anksčiau tvirtino, kad kitais metais Lietuvos ekonomika išliks augimo kelyje – vidutinė metų infliacija turėtų siekti 6 proc., BVP turėtų augti apie 1,4 proc.

Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad neinicijuos biudžeto korekcijų dėl galimybės skolintis gynybai iki 3 proc. BVP. Nors pabrėžė, kad perspektyva didinti išlaidas krašto apsaugai iki 3 proc. nėra dingusi, planus koreguoja užklupusi energetikos ir kainų krizė.