Ekonomistai itin optimistinėmis vadina Finansų ministerijos prognozes, kuriomis numatoma, kad šalies ekonomika remiantis baziniu scenarijumi kitais metais turėtų augti 1,4 proc., o bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą Lietuva fiksuotų tik tuo atveju, jeigu visos euro zonos ekonomika susidurtų su recesija.

Kaip ekonomistas Nerijus Mačiulis, daugėja ženklų, kad visa Europa veikiausiai susidurs su ekonomikos lėtėjimu, kadangi problemų yra „įvairiuose frontuose“, o ne tik energetikos krizės klausimu.

„Ypač prastoje būklėje jau dabar yra Vokietijos ekonomika, matome mažėjančią mažmeninę prekybą, besitraukiančią pramonę. Verslo ir gyventojų lūkesčiai labai žemame lygyje. Artėja energetiškai sudėtinga žiema. Tai visi šie veiksniai vis tik verčia manyti, kad euro zona sunkiai išvengs recesijos“, – sakė N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, kainos visoje euro zonoje padidėjo daugiau, nei gyventojų pajamos, o tai mažins vartojimą. Be to, jis atkreipia dėmesį ir į procesus, vykstančius už Europos ribų, kurie veikiausiai taip pat paveiks euro zonos eksporto galimybes.

„Mes turime ir kitų neigiamų globalių tendencijų, tokių, kaip Kinijos nekilnojamo turto krizė, lėtėjantis ekonomikos augimas. Tai labiausiai neigiamai paveikia Europos pramonę, kuri daug eksportuoja į Kiniją. Nereikėtų užmiršti, kad greta visų tų problemų mes visoje Europoje turime mažėjančią realią gyventojų perkamąją galią“, – aiškino jis.

Galiausiai, ekonomistas akcentuoja ir tai, kad siekiant suvaldyti itin aukštą infliaciją, centriniai bankai imasi palūkanų normų didinimo ir atsisako skatinamosios pinigų politikos.

„Taip pat turime rekordiškai sparčiai kylančias palūkanų normas, kurias kelia Europos Centrinis Bankas. Aišku, kad tai neigiamai paveiks gyventojų galimybes ir norą skolintis“, – tvirtino N. Mačiulis.

A. Izgorodinas optimistinėmis vadina ir šių metų prognozes: mes jau esame recesijoje

Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako abejojantis ne tik dėl kitų, bet ir dėl šių metų prognozių. Finansų ministerija šiemet numato 1,4 proc. BVP augimą, tačiau ekspertas mano, kad Lietuvos ekonomika jau dabar yra recesijoje.

„Paskutinius kelis mėnesius turime metinį mažmeninės prekybos apimčių kritimą, dėl infliacijos Lietuvos vartotojai mažiau savo pinigų skiria ne pirmo būtinumo maisto prekėms. Taip pat krenta IT prekių pardavimai ir ta situacija tik gilės, kadangi matysime ne tik aukštą infliaciją, bet ir didėjantį nedarbo lygį. Vartojimas iki šių metų pabaigos tikrai bus neigiamas“, – tvirtino A. Izgorodinas.

„Geriausiu atveju metinis augimas bus kažkur apie pusę procento, arba šiek tiek didesnis. Šiais metais ekonomika balansuos ties stagnacija ir recesiją“, – įsitikinęs jis.

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – šalies pramonės perspektyvas. Jo vertinimu, gamybos įmonės jau paskutiniame šių metų ketvirtyje fiksuos sulėtėjimą.

„Kol kas pramonės ir eksporto rodikliai yra geri, bet paskutiniai rodikliai yra už liepos mėnesį, tai yra jau tik graži istorija. Manau, kad nuo rugsėjo, o ypatingai nuo spalio mėnesio jau turėsime pramonės gamybos apimčių minusą, arba bent jau stagnaciją, kadangi dalis pramonės įmonių priverstinai stabdys gamybą dėl aukštų energetikos kainų“, – tvirtino jis.

Todėl, ekonomisto vertinimu, laimėjimu bus galima laikyti jau tai, kad kitais metais šalies ekonomika išvengs nuosmukio.

„Sėkmė būtų jau tai, kad tiek šiais, tiek kitais metais ekonomika tiesiog sustotų ir stovėtų vietoje, mes turėtume stagnaciją. Bet tai pasiekti bus sudėtinga“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

Recesijos įmanoma išvengti, jeigu šalių Vyriausybės imsis pagalbos priemonių verslui

Vis tik, N. Mačiulis kartu pažymi, kad ekonomikos nuosmukio yra įmanoma išvengti, jeigu euro zonos ir Lietuvos Vyriausybės imsis biudžeto priemonių, kuriomis amortizuos kainų augimą.

„Daug kas priklausys nuo Vyriausybių priimamų sprendimų. Jeigu Vyriausybės vykdys aktyvią ir efektyvią anticiklinę fiskalinę politiką, numatys šimtus milijardų, kurių pagalba įšaldys elektros ir dujų kainas verslui ir gyventojams, tai iš tiesų neigiama žala gali būti apribota ir suvaldyta“, – mano jis.

Tačiau ekonomistas pažymi, kad esminė problema, susijusi su tokių priemonių taikymu yra tai, jog pinigai nebėra nemokami, Lietuva dabar dešimčiai metų gali pasiskolinti už 3 proc. siekiančias metines palūkanas, kai per pandemiją skolos administravimo kaina siekė 0 proc.

„Dėl to, kad turime dešimtmečius nematytą infliaciją, Europos Centrinis Bankas nebegali laikyti tokių žemų palūkanų, didinti pinigų pasiūlos ir iš esmės varžo įmonių ir gyventojų finansus, o tuo pačiu metu Vyriausybėms išlieka būtinybė paremti gyventojus. Šiuo metu fiskalinė ir monetarinė politika juda priešingomis kryptimis“, – aiškino N. Mačiulis.

Nors A. Izgorodinas taip pat sutinka, kad šalies skolinimosi kaina nuo šių metų pradžios išaugusi, valstybė, jo vertinimu, vis dar gali pasiskolinti pakankamai palankiomis sąlygomis.

„Rinkose 7 proc. laikoma, kaip netvari. Jeigu valstybės skolinimosi kaina pakiltų iki 7 proc., tada galbūt teoriškai galime kalbėti apie tai, kad skolintis darosi sunkiau“, – įsitikinęs jis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad kitoms euro zonos šalims nusprendus taikyti įvairias energetikos kainų šoko amortizavimui skirtas priemones verslui, Lietuvai tai daryti atsisakius – šalies įmonių produkcijos verslininkai nebegalės eksportuoti konkurencinga kaina.

„Įvairios Europos Sąjungos šalys labai iškraipo konkurenciją. Jeigu Lietuva nesiima skatinimo priemonių verslui, o tarkime Lenkija, Vokietija, Prancūzija skatina savo verslą, tai reiškia, kad mūsų eksportuotojai praranda konkurencingumą, nes jie savo prekes parduos brangiau, negu tose valstybėse, kur įmonės gauna skatinimo pinigu“, – pabrėžė A. Izgorodinas.

Finansų ministerijos prognozėse recesija nenumatoma

Nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas, skelbiama Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams. Padėtis darbo rinkoje išlieka palanki – 2022 m. numatomas nedarbo lygio sumažėjimas iki 6,3 proc. – žemiau prieš pandemiją buvusio lygio.

Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarys 17,8 proc., t.y. 2 proc. punktais daugiau nei projektuota birželio mėnesį, o 2023 m. infliacijos tempas sulėtės iki 6 proc. Laikantis prielaidos, kad energijos žaliavų kainos išliks stabilios, infliacijos tempas turėtų priartėti prie 2 proc.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad šalies BVP augimas kitais metais galėtų siekti 1,4 proc., ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad yra vertinama ir prastesnė ekonominės raidos perspektyva.

Finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo įvertintas ir išliekantis didelis ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos. Jeigu Europos Sąjungos ekonomika būtų paveikta smarkiau, nei prognozuojama dabar, Lietuvos BVP, anot ministrės, galėtų augti 2 proc. mažiau nei numato bazinis scenarijus ir siekti -0,6 proc.