Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas sako, kad valdantieji vėl ieško pretekstų nesivadovauti Europos Komisijos gairėmis dėl Kaliningrado tranzito.

Taip politikas reaguoja į susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio trečiadienį išsakytą poziciją, kad valstybė neįpareigos atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą nuo rugsėjo 1 dienos stabdyti ketinančio Šiaulių banko pratęsti bankines operacijas su Rusija.

Parlamentaras įsitikinęs, kad tokie valdančiųjų sprendimai tik kelia nereikalingas įtampas su Europos Komisija ir daro Lietuvai reputacinę žalą. Pasak jo, net Lietuvos bankams atsisakius priimti apmokėjimus, Rusija greičiausiai ras aplinkinių kelių, kaip pervesti pinigus.

Ieškoma pretekstų nesivadovauti EK gairėmis

Pasak G. Palucko, panašu, kad vėl yra ieškoma preteksto nesivadovauti Europos Komisijos gairėmis.

„Akivaizdu, kad mūsų Vyriausybė, mūsų valdžia nenori įgyvendinti to EK išaiškinimo. Nes taip, kaip susisiekimo ministras komentavo, aiškino: mes nieko neįpareigosime, mes nieko nedarysime ir čia apskritai privačių subjektų daugmaž reikalas. Tai iš esmės demonstruoja pasiryžimą to išaiškinimo neįgyvendinti“, – teigė G. Paluckas.

„Dabar vėl surandama kažkokių pokiliminių pretekstų ir mes vėl darome šį sabotažą. Bet čia sabotažas yra ne prieš Rusiją, čia yra jau sabotažas prieš Berlyną, Vašingtoną, Paryžių ir Briuselį“, – sakė Seimo narys.

G. Paluckas akcentuoja, kad tokie valdančiųjų veiksmai Lietuvai daro reputacinę žalą.

„Jeigu mes norime vėl likti vieni, išsišokti, tai galime vėl šitaip bravūriškai elgtis ir sakyti, kad mums vis tiek, nesvarbu. Tai čia yra vienas aspektas – tos reputacijos arba buvimo bendros Europos Sąjungos šeimos dalimi. Antras aspektas tai jau yra šalies siauras nacionalinio saugumo interesas. Ši trišalė Europos, Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl Kaliningrado tranzito mums savo ruožtu buvo labai labai svarbi, nes leido susitvarkyti ir sienų klausimus“, – teigė G. Paluckas.

Politikas akcentuoja, kad Kaliningrado tranzito klausimas ir pačios Vyriausybės nuomone yra mažareikšmės apimties, nes nei padeda Ukrainai, nei kažkokia didesne apimtimi kenkia Rusijai. Todėl G. Paluckas mano, kad toks atsainus požiūris į Europos Komisijos išaiškinimą Lietuvai yra absoliučiai nereikalingas ir nenaudingas.

„Man svarbiausias yra politinis ir nacionalinio intereso aspektas. Tai ko mes siekiame? Ar mes siekiame toliau su Europa kapotis ir griauti tai, kas kažkada buvo mums reikalinga ir pasiekta – tas trišalis susitarimas, ar mes čia norime toliau demonstruoti kažkokią kvazivertybinę poziciją, kuri, sakau, nei Ukrainai padeda, nei Rusijai kenkia. Tai man sunkiai suvokiama“, – kėlė klausimą jis.

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Rusija greičiausiai ras aplinkinių kelių, kaip tranzito apmokėjimus įvykdyti.

„Manau, kad Rusija suras kelią ir būdą per aplinkui priimti mokėjimus. Rusija turi galimybę vis dar atsiskaityti ar turėti sąskaitas kai kuriuose Europos Sąjungos bankuose, ji nėra visiškai izoliuota. Vadinasi, suras būdą atsiskaityti per kitą šalį į Lietuvos bankus“, – pažymėjo politikas.

Atsakomybė tenka URM

G. Paluckas teigia, kad atsakomybę dėl susidariusios situacijos turi prisiimti URM. Pasak jo, būtent URM turi pateikti išaiškinimą ir kitoms institucijoms, įskaitant ir Susisiekimo ministeriją.

„Tai yra URM atsakomybė. URM turi tarpinstitucinėje šioje komisijoje išaiškinti viską. Kad visokie ministrai paskui pagal savo supratimą neimprovizuotų ir nesamprotautų“, – sakė G. Paluckas.

Politikas akcentuoja, kad konkretūs sprendimai dėl Kaliningrado turėtų būti priimti URM vadovaujamoje Tarptautinių sankcijų komisijoje.

„Yra tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros įstatymas, ten yra pasakyta, kad ši komisija sprendžia sankcijų taikymo, įgyvendinimo klausimus, jų interpretacijas. Tai yra tarpinstitucinė komisija, kurioje yra ir FNTT, ir Susisiekimo ministerija, jeigu reikia atstovo, ir panašiai. Tai visos institucijos sueina, pasitaria ir nusprendžia, kaip darys. Dabar, ką ministras paisto, tai yra atsakomybės šalinimasis, kratymasis“, – sakė G. Paluckas.

„Čia yra labai elementarus klausimas: ar valstybei ši situacija ir šis tranzitas yra svarbus, ar ne. Jeigu svarbi, vadinasi, URM, ta komisija, kuri yra specialiai įstatymu suformuota, turi įvertinus situaciją pateikti išvadą: tai svarbu, tai turime padaryti, nes toks yra europinis sprendimas. (...) Jeigu mes sakome, kad mums tai visiškai nesvarbu, tada paliekame šį klausimą atskirų juridinių subjektų: banko, geležinkelių, kažkokios kitos įmonės ir panašiai dvišaliams, elementariems santykiams“, – pabrėžė parlamentaras.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę gavo Rusijos notą dėl, pasak jos, numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo. Rusija teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija. Banko teigimu, išimtis bus taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą. Kiti Lietuvos bankai jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą.

Rusijos notą gavusios užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad šį dokumentą pagal kompetenciją perdavė Susisiekimo ministerijai. Savo ruožtu susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį LRT radijui sakė, kad Lietuva negali bankų niekaip įpareigoti vykdyti mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas. Anot jo viskas priklauso nuo pačių Bankų sprendimų. Kartu ministras pažymėjo, kad neįsivaizduojantis, jog tranzitas galėtų vykti, jeigu už paslaugas nebūtų apmokama.

„Kaip bus apmokama, tai šitoje vietoje jau yra klientų atsakomybė“, – sakė ministras.

Liepos pabaigoje, po Europos Komisijos gairių pasirodymo, buvo atnaujintas ES sankcionuotų Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą geležinkeliais. Šių prekių gabenimą Lietuva buvo sustabdžiusi birželį, argumentuodama balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.