Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pabrėžia, kad apgyvendinimo paslaugų sektorius vis dar neatsigavo po pandemijos laikotarpio iššūkių, todėl šiam sektoriui tikslinga ir toliau taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Todėl, pasak jo, kartu su Ekonomikos komitetu bus inicijuotos įstatymo pataisos, numatančios nuolatinio lengvatinio PVM taikymą viešbučiams.

„Tai turėtų veikti, kaip parama smulkiam ir vidutiniam verslui, kaip šešėlio mažinimo priemonė. Nuo sausio 1 d. staiga padidinti mokesčius viešbučiams būtų sunkiai suprantamas žingsnis“, – trečiadienį po susitikimo su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovais žurnalistams teigė M. Majauskas.

Pasak Biudžeto komiteto vadovo, daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių sumažintą PVM tarifą taiko neterminuotai, o Lietuvoje, kiekvienais metais, suėjus lengvatos terminui, diskusijos dėl jos pratęsimo prasideda vis iš naujo.

„Absoliuti dauguma šalių, išskyrus Daniją, taiko sumažintą pridėtinės vertės mokesčio tarifą viešbučiams, nes viešbučiai užsiima ir paslaugų eksportu. Tai reiškia, atvažiavę žmonės, kurie čia išleidžia pinigus, jie atvažiuoja iš užsienio ir gauna paslaugas. Tai yra paslaugos eksportas. Paslaugų eksportas nėra apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifu“, – aiškino M. Majauskas.

K. Starkevičius: tikslinga, kad viešbučiai turėtų PVM lengvatą neribotam laikui

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tvirtina, kad PVM lengvatos pratęsimas yra reikalingas tam, jog ekonomika nekristų žemyn.

„Kaip matome, viešbučiai tik pradėjo atsigauti ir karas Ukrainoje dabartiniu metu lėmė tai, kad masiškai atšaukiamas grupių atvykimas į Lietuvą, nes Lietuva traktuojama kaip pafrontės zona. Tikrai tikslinga, kad viešbučiai PVM lengvatą turėtų neribotam laikui, nes šiuo metu viešbučiai negauna paskolų, negali vystytis, o tai būtų savotiškas garantas ir bankams, jog jie galėtų skolinti ir apyvartinėmis lėšomis pinigus bei viešbučiai išgyventų šį laikotarpį“, – žurnalistams kalbėjo K. Starkevičius.

Seimo narys aiškina, kad šiuo metu geresnė padėtis yra kurortų, Druskininkų, Palangos viešbučiuose, tačiau didžiųjų miestų viešbučių situacija yra labai sunki.

„Dalyje viešbučių neveikia restoranai, maitinimo paslaugos, pusryčiai teikiami tik savo klientams. Tai įvertinant, žiūrime į priekį ir tai kas buvo pradėta 2018 m. dėl PVM lengvatų maitinimo sektoriuje, dabar norime tęsti”, – sakė politikas.

K. Starkevičius pažymėjo, kad Lietuvos viešbučių sektorius, jo vertinimu, yra pats silpniausias iš Baltijos valstybių ir dabar, nesuteikus lengvatų, galimos tolimesnės neigiamos ekonominės pasekmės.

„Jeigu mes dabar nesuteiksime šių galimybių, kai kaimyninėse šalyse jos yra, tai tada dar galimas ir kritimas bei tolimesnis neatsigavimas, tada turistų srautai, kai karas baigsis nepadidės dėl visiškai objektyvių priežasčių, nes neturėsime viešbučių fiziškai ir naujų statybų nebus”, – tikino K. Starkevičius.

Viešbučių verslo atstovas: PVM lengvatos pratęsimas sudarytų lygias konkurencines sąlygas

Susitikime su parlamento komitetų pirmininkais dalyvavęs Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Zigmantas Dargevičius taip pat akcentavo, kad šio sektoriaus situacija nėra lengva. Pasak viešbučių atstovo, šiam sektoriui taip pat kyla keblumų siekiant gauti paskolą komercinėse finansų įstaigose.

„Bankams yra griežtas savininkų nurodymas - jokių paskolų viešbučių ir restoranų sektoriui. Net lizingo nepratęsia. Turime mokėti. O iš ko mokėti, jeigu jau du metus krizėje“, – tikino Z. Dargevičius.

„Pirma, netrukdyti. Kita, sudaryti vienodas sąlygas. O palikus lengvatinį PVM tarifą, tai ir yra vienodų sąlygų Europoje sudarymas“, – paklaustas, kokios pagalbos tikimasi iš valstybės, atsakė Z. Dargevičius.

Tuo metu viešbučio „Shakespeare Boutique Hotel“ savininkas Saulius Arvasevičius pasakojo, kad jo verslo apyvarta lyginant su prieškovidiniu laikotarpiu, yra sumažėjusi daugiau nei du kartus, tačiau vidutinė vieno kambario kaina nukrito nuo 100 iki 51 euro.

„Užimtumas per kovidą nukrito kokiais 80 proc. Mes praktiškai gyvenome tik iš valstybės paramos. Reiškia, už prastovas galėjome susimokėti darbuotojų atlyginimus. Baigėsi du karantinai ir atėjo karas. Mes neturėjome kada „lašinukų" užsiauginti“, – žurnalistams sakė S. Arvasevičius.

Birželio pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybei susitikus su maitinimo įstaigų, sporto klubų, kino teatrų ir renginių atstovais, viceministras Vincas Jurgutis teigė, kad bus siūloma ir kitiems metams pratęsti 9 proc. lengvatinio PVM tarifo taikymą šiems sektoriams. Apgyvendinimo paslaugų sektoriui ministerija 9 proc. PVM tarifą siūlo palikti nuolatos.

Lengvatos panaikinimas kitais metais dar labiau padidintų paslaugų kainas. 20 iš 27 ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms, atkreipia dėmesį Ekonomikos ministerija.

Švelnėjant pandemijos ribojimams, 2021 m. apgyvendinimo įstaigų apyvarta augo 14 proc., tačiau tesiekė tik 63 proc. 2019 m. lygio.

Dėl lengvatos viešbučiams, EIM skaičiavimu, valstybės biudžetas per metus netenka apie 15 mln. eurų.