Lietuvoje vėl augant COVID–19 infekcijos susirgimų skaičiui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen tvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija situaciją stebi ir kol kas jokių konkrečių sprendimų situacijos valdymui nėra planuojama.

„Kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra planuojama, bet tikėtina, kad rudenį pandemija gali sugrįžti su nauja jėga ir tai, tiesą pasakius, neturėtų stebinti, tai buvo ir prognozuojama“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė–Nielsen.

Ji pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministras yra pasisakęs, jog artimiausiu metu jokie apribojimai nebus įvedami, o tai, kad medicinos įstaigose yra naudojamos kaukės, anot politikės, yra racionali apsisaugojimo priemonė, kuri nieko neturėtų trikdyti.

„Situacija, matyt, priklauso nuo to, su kuo mes lyginsime, bet per tuos pastaruosius metus mes praėjome įvairius pandemijos bangavimus ir iš tiesų pastaraisiais mėnesiais visas dėmesys, politikų dėmesys, natūralu, buvo nukreiptas į karą Ukrainoje ir dėl to pandemija nuėjo į antrą planą. Lygiai taip pat, matyt, gyventojai apie tai galvoja“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Aš manau, kad šiuo metu jokių drastiškų priemonių imtis planuoti nereikėtų, tiesiog situacija yra stebima“, – pridūrė ji.

Liepos 11-ąją dieną, koronaviruso infekcija patvirtinta 984 žmonėms. Iš jų pakartotinai susirgo 189 asmenys, skelbia Statistikos departamentas.

Pirminių naujų atvejų skaičius per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje antradienio rytą siekia 210 atvejų. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 452 atvejai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys birželio viduryje tikino, kad šiuo metu yra pasiruošta galimai grėsmei dėl augančio sergamumo, o labiausiai stabdant ligos plitimą prisidėtų numatyti testavimo mechanizmai.

„Jeigu tik kiltų kažkokia grėsmė, visi testavimo mechanizmai įsijungia ir jie mums padeda sukalibruoti situaciją, tai yra labai svarbu. Rudenį mūsų taip pat laukia adaptuotos vakcinos, taip pat tikėkimės, kad nebus kažkokių naujų atmainų“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

„Nors matome, kad omikron atmaina turi savo variantų daugiau, bet kol kas gydymo įstaigose žmonių reanimacijoje nedaugėja, ir tai yra kol kas gera žinia, bet esame budėjimo, susikaupimo metu ir ruošiamės rudeniui“, – pridūrė jis.

Kritiškai vertina „valstiečių“ siūlymą drausti ministrų atostogas nepaprastosios padėties metu

V. Čmilytė-Nielsen nepalaiko opozicijos siūlymo drausti ministrams atostogauti nepaprastosios padėties metu. Parlamento vadovė mano, kad visų ministerijų komandos yra pakankamai kompetentingos dirbti ir ministrams kurį laiką nebūnant darbo vietoje.

„Mano akimis žvelgiant, pervargęs vadovas institucijai daug vertės neatneša. Ir, tiesą pasakius, man rodos, kad šioje Vyriausybėje ministrų komandos, nepriklausomai, kokia tai būtų ministerija, yra pakankamai stiprios, pakankamai kompetentingos ir gali kurį laiką dirbti ministrui ar ministrei nebūnant darbo vietoje“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl parlamento vadovė nepalaiko opozicijos siūlymo ministrams drausti atostogas nepaprastosios padėties metu.

„Manau, kad tas požiūris, kad žmogus yra nepakeičiamas, taip pat nepalieka jokios erdvės nei susirgti, nei kažkokioms kitoms visiškai gyvenimiškoms aplinkybėms. Tai aš šią iniciatyvą vertinu labiau kaip opozicijos vienos frakcijos bandymą atkreipti į save dėmesį“, – pažymėjo ji.

Viešojoje erdvėje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis buvo sukritikuotas, nes išėjo atostogų Lietuvoje tvyrant įtampai dėl Kaliningrado tranzito. Liepos pradžioje atostogų išėjo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Nuo rugpjūčio 1 d. atostogas yra suplanavęs ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Reaguodama į ministrų atostogas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Asta Kubilienė registravo Vyriausybės įstatymo pataisą, kuria siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nariams nebūtų suteikiamos kasmetinės atostogos, jeigu valstybėje yra paskelbta karo arba nepaprastoji padėtis.

Parlamentarės teigimu, siūlomi pakeitimai leistų išvengti visuomenės demoralizavimo ir dviprasmiško pavyzdžio rodymo, kai, pasak jos, tvyrant pavojui, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai leidžia sau atsitraukti nuo svarbių pareigų ir atsipūsti.

Mano, kad artimiausiu metu EK paskelbs savo gaires dėl Kaliningrado tranzito

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad šiuo metu Europos Komisija (EK) vis dar rengia savo gaires dėl sankcijų įgyvendinimo Kaliningrado tranzitui ir, pasak jos, išaiškinimas turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu.

„Kol kas vis dar Europos Komisija rengia savo gaires, sankcijos yra taikomos Lietuvos visa apimtimi, vyksta konsultacijos, derybos ir mes stengiamės apginti Lietuvos interesus. (…) Dabar atrodo, kad Europos Komisijos gairės bus paskelbtos ir, manyčiau, kad tai bus netrukus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė pažymi, kad Lietuva yra patikima sąjungininkė, todėl, anot jos, natūralu, kad šalis atsižvelgia į partnerių nuomonę.

„Šiuo metu sankcijos yra taikomos pilna apimtimi, naujasis jų paketas įsigaliojo liepos 10 dieną, o, žinoma, Lietuva, būdama Europos Sąjungos narė, natūralu, kad atsižvelgia ir į sąjungininkų, ir į partnerių nuomonę, ir yra patikima mūsų įvairių sąjungų narė. Ir manau, kad normalu, kad mes vedame derybas ir konsultacijas su Europos Komisija“, – pridūrė ji.

Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams. Savo ruožtu Europos Komisija užsimojo parengti naujas gaires dėl sankcijų. Kaip kalbėta viešojoje erdvėje – EK gali nurodyti leisti Rusijos prekėms vėl judėti tranzitu iš Rusijos į Kaliningrado sritį. 

Visgi, viešojoje erdvėje kelta idėja esą bent jau artimiausiu metu jokių suformuluotų gairių Lietuvai keisti esamą tvarką nebus. 

Sekmadienį įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.

Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimo iš Rusijos per ES teritoriją – draudimas, žiemą bus uždrausta ES šalimis gabenti rusišką naftą.