Fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus pastatytas laiku ir „biudžeto rėmuose“, tikina energetikos ministras Dainius Kreivys.

Taip jis sakė antradienį Seime, pristatydamas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projektą ir sulaukęs parlamentaro Aido Gedvilo klausimo, ar kilus karui nesutriks bei nepabrangs antrasis statybų etapas.

„Ar pavyks antrąjį etapą baigti laiku iki rugsėjo, atsižvelgiant į karo laikmetį? Atsižvelgiant į sutrikusį medžiagų tiekimą, ar neprireiks kainų indeksavimo?“ – klausė Seimo narys.

D. Kreivio teigimu, iki rugsėjo numatyti darbai tikrai bus pabaigti, o medžiagų tiekimo sutartys sudarytos iki karo, tačiau neatmetė, kad dalis barjero sudėtinių dalių gali būti brangesnės.

„Šiandien matome labai aiškiai, kad projektas bus įgyvendintas laikus ir pagal biudžetą. Medžiagų tiekimas suderintas, kontraktai pasirašyti prieš visą brangimą. Todėl reikšmingos įtakos neturės. Gal kai kurie komponentai gali“, – teigė ministras.

Visas maždaug 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.

Iš viso projektui skirta 152 mln. eurų. Už jo įgyvendinimą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“.

A. Bilotaitė: fizinis barjeras dengia jau daugiau kaip 300 kilometrų pasienio su Baltarusija

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu fizinis barjeras dengia jau per 300 kilometrų Lietuvos sienos su Baltarusija, jis yra įrengtas visuose pažeidžiamiausiuose pasienio su Baltarusija ruožuose. Ministrė atkreipia dėmesį, kad fizinis barjeras jau pasitarnavo ne tik stabdant į šalį patekti bandančius neteisėtus migrantus, bet ir kovojant su kontrabanda.

„Pažiūrėkime, nepraėjus nė metams ES išorės siena žemėlapyje atrodo jau kitaip: užtverti visi pažeidžiamiausi ruožai ir jau daugiau kaip 70 proc. Europos Sąjungos išorės sienos stebima modernia įranga. Iki metų pabaigos moderniai stebėsime ir visą pasienio su Baltarusija ruožą. Visos darbų sutartys jau pasirašytos“, – Seime antradienį teigė A. Bilotaitė.

VRM turimais duomenimis, šiuo metu įrengtos stebėjimo sistemos apima 53,3 proc. sienos su Baltarusija. Pasak jos, iki Baltarusijos režimo sukeltos neteisėtų migrantų krizės pasienyje tvora saugojo tik 78 kilometrus. Šiuo metu, ministrės teigimu, fizinis barjeras siekia daugiau kaip 300 kilometrų.

„Fizinis barjeras mums pasitarnavo. Visų pirma padėjo sustabdyti beveik 9 tūkst. neteisėtų migrantų ir iš esmės pakeitė krizės eigą. Taip pat matome teigiamą įtaką ir kontrabandos valdyme. Šiuo metu sulaikoma apie keturis kartus daugiau cigarečių kontrabandos“, – sakė ministrė.

Maždaug 500 kilometrų ilgio fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija ketinama įrengti iki rugsėjo. Tam skirta 152 mln. eurų. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“.

Nuo pernai, Baltarusijos režimui suorganizavus migrantų srautus, į Lietuvą neteisėtai pateko daigiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių.