Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad kitų metų biudžetui bus pritarta. Pasak parlamento vadovės, iš Vyriausybės grįžtantis patobulintas projektas Seime didelių prieštarų nesulaukė ir yra vertinamas pozityviai, kadangi jame numatytos išlaidos spręsti tiek valdantiesiems, tiek opozicijai svarbias socialines problemas.

„Manau, kad vertina ne tik pozicija, bet ir opozicija tai, kad šiame biudžete tikrai daug dėmesio yra skiriama žmonių gerovei, pažeidžiamų grupių gerovei, yra didinamos žmonių pajamos (…), daug priemonių nukreiptų ir į labiau pažeidžiamas grupes, kurioms vis pritrūkdavo dėmesio – ir mokytojams, ir medikams“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė pastebi, kad kitais metais bus pradėtas įgyvendinti Nacionalinis švietimo susitarimas, taip pat daug lėšų numatyta kultūrai.

„Tai yra tie ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie yra nukreipti į perspektyvą. Manau, kad ne be reikalo biudžetas nėra kritikuojamas“, – tikina V. Čmilytė-Nielsen.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Ministrų Kabinetui penktadienį pristatė patikslintą 2022 m. biudžeto projektą. Jame ministerija numato dar kiek augančias išlaidas, gausesnes pajamas ir didėjantį biudžeto deficitą. Jam Vyriausybė pritarė bendru sutarimu.

Ateinančių metų biudžetą Finansų ministerija (FM) tikslina, atsižvelgusi į Seimo narių, komitetų ir komisijų, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymus, tarptautinių organizacijų sprendimus ir priimtus naujus teisės aktus.

Iš viso ministerija gavo pasiūlymų biudžeto išlaidas išpūsti dar 454 mln. eurų, tačiau išlaidos didės tik 146,1 mln. ir iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų.

Tuo metu pajamas ministerija planuoja dar 0,5 mlrd. eurų didesnes – jos turėtų kilti 521,2 mln. eurų, iki 14,38 mlrd.

Biudžeto deficitas, ministerijos skaičiavimais, didės dar 0,2 proc. punkto – nuo 3,1 proc., iki 3,3 proc. nuo valstybės bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų ministerijos skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc.

Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies BVP, FM prognozėmis, 2023 m. ji turėtų augti iki 46,2 proc., o dar po metų sumažėti iki 44,4 proc.

Kitais metais vidutinė pensija turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų. Minimalią mėnesinę algą ketinama kelti iki 730 eurų (518 eurų „į rankas“). NPD iki vieno vidutinio darbo užmokesčio uždirbantiems asmenims didės nuo 400 iki 460 eurų.

Atnaujintą biudžeto projektą parlamentarai svarstys ketvirtadienį. Antradienį Seime turėtų vykti galutinis priėmimas.