Lietuvos nacionalinis muziejus jau kelerius metus kuria edukacines veiklas kartu su įvairiomis bendruomenėmis. Ši istorija, prasidėjusi dar 2023 metais, virto kur kas daugiau nei socialinės atsakomybės įgyvendinimu. Ji tapo prasminga draugyste tarp muziejaus, vaikų su negalia bei jų tėvų ir globėjų asociacijos „Mirabilia“ ir Kotrynos – jaunos moters, gyvenančios Alytuje, turinčios cerebrinį paralyžių, kuri sėdėdama vežimėlyje drąsiai veda ekskursijas lankytojams.

Gal šiems jaunuoliams veiklų paprasčiausiai nėra?

„Dar prieš kelerius metus vis susidurdavome su tuo, kad jauni žmonės, turintys sunkesnių negalių, iš tiesų neturi kur nueiti. Ne dėl to, kad nenorėtų – tiesiog veiklų šalyje trūksta, o individualūs poreikiai dažnai tampa barjeru. Mūsų muziejus jau ne vienerius metus siekia pritaikyti kuo daugiau paslaugų įvairioms bendruomenėms. Šiandien galime pasidžiaugti, kad muziejuje siūlomos paslaugos neregiams ir silpnaregiams, vaikams su intelekto negalia, taip pat vaikams, esantiems autizmo spektre“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė.

Pirmoji pažintis tarp muziejaus, Alytuje įsikūrusios asociacijos „Mirabilia“ ir šiame mieste gyvenančios Kotrynos Molevičiūtės užsimezgė 2023 m. konferencijoje „susiPAŽINIMAI“. „Būtent ten gimė mintis: galbūt muziejus gali pasiūlyti daugiau nei tradicinę edukaciją? Galbūt jis gali tapti vieta, kur gimsta naujos patirtys, įgalinimas ir savęs atradimas“, – dalijasi A. Putelytė.

Kotrynos debiutas: džiaugsmas ir atsakomybė

Pirmasis pasiūlymas išbandyti gidės vaidmenį Kotrynai sukėlė daug džiaugsmo, tačiau kartu atnešė ir atsakomybės jausmą.

„Kai man buvo pasiūlyta tapti gide, labai apsidžiaugiau – juk šis darbas jungia mano mėgstamas sritis: literatūrą ir istoriją. Pagalvojau, kad tokia proga pasitaiko labai retai, ypač žmogui, turinčiam tam tikrų apribojimų. Tačiau po pradinio entuziazmo atėjo ir nerimas – supratau, kiek daug reikės ruoštis, kiek svarbūs yra viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir gebėjimas pajusti auditorijos poreikius“, – pasakoja Kotryna.

LNM komanda nuoširdžiai palaikė Kotrynos apsisprendimą. „Gavau labai daug pagalbos iš Vilniaus gynybinės sienos bastėjos edukatorių Rūtos ir Adomo, taip pat iš idėjos autorės Agnės. Kartu ne kartą susitikome Bastėjoje, aptarėme temas, tikslinę auditoriją – jaunimą su intelekto negalia. Muziejaus darbuotojai padėjo parengti tekstus lengvai suprantama kalba, dalijosi profesine patirtimi, o svarbiausia – labai drąsino ir palaikė. Jaučiau lygiavertį požiūrį, o iššūkius dažnai įveikdavome net su humoru.“

Pirmoji ekskursija Istorijų namuose

2024 m. vasarą „Mirabilia“ jaunuoliai atvyko į LNM Istorijų namus. Čia Kotryna pirmą kartą pasirodė kaip gidė – ji pristatė tuo metu veikusią parodą „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“.

Po ekskursijos jaunimas dalyvavo muziejaus edukacijoje apie senąsias lietuvių liaudies muzikos tradicijas, dainavo, grojo instrumentais, klausėsi pasakojimų. Vėliau visi drauge pakilo į Gedimino kalną, pietavo socialiniame restorane „Pirmas blynas“, gėrėjosi sostinės panorama iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės ir dieną užbaigė Bernardinų sode.

„Tai buvo patyrimų diena – nuo muzikos iki skonių, nuo istorijų iki naujų išbandymų. Ir, kas svarbiausia, bendrystė“, – sako A. Putelytė.

Svarbiausia – ryšys ir supratimas

Kotrynai vedant ekskursijas itin svarbus tampa ryšys su lankytojais ir gebėjimas prisitaikyti prie jų poreikių. „Man buvo labai svarbu aiškiai suprasti auditoriją, todėl didelį dėmesį skyriau lengvai suprantamai kalbai. Norėjosi, kad ši patirtis būtų prieinama ir prasminga. Lygiai taip pat svarbus buvo ir ryšys su edukatoriais – jis buvo šiltas, žmogiškas ir palaikantis.“

Jaudulio netrūko ir ekskursijų metu. „Žinoma, jaudinausi, bet labai padėjo pasirengimas – žinojau, ką ir kodėl pasakoju. Su edukatoriais buvome sutarę, kad nerimauja visi, o vienintelis būdas tai įveikti – bandyti ir daryti geriausiai, kaip gali. Viskas yra patirtis.“

Draugystė tęsiasi

2025 m. gruodžio mėn. Kotryna vedė dar vieną ekskursiją LNM Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – šįkart kartu su muziejaus edukatoriais.

Bastėjos komanda jau ne vienerius metus kryptingai kuria prieinamas patirtis žmonėms su įvairiomis negaliomis: čia lankytojai randa pritaikytus eksponatus, specialias edukacijas, taktilinius objektus.

„Įsitikinome, kad jokia negalia nėra kliūtis įgyvendinti norus ir svajones. Kotryna – puikus to pavyzdys“, – teigia edukatoriai Adomas Gricius ir Rūta Tolkačevskienė.

„Svarbiausia – parodyti, kad ir tu čia laukiamas“

Kotryna sako, kad ši veikla pakeitė ir ją pačią: „Įgijau daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi. Daviau sau pažadą dažniau išeiti iš komforto zonos. Dar labiau norisi skaityti – ne tik grožinę, bet ir istorinę literatūrą.“

Ji tiki, kad tokie projektai turi platesnę prasmę: „Noriu paskatinti muziejus ir visuomenę atkreipti dėmesį į skirtingas bendruomenes, išgirsti jų poreikius ir kartu rasti jiems tinkamas, įveikiamas užduotis. O jaunimui su negalia norėčiau palinkėti ne tik svajoti, bet ir siekti savo tikslų. Kiekvienas gali rasti sau tinkamą nišą. Iki svajonės galima ne tik nueiti, bet ir nuvažiuoti.“

A. Putelytė pabrėžia, kad svarbiausia – suteikti balsą pačiai bendruomenei: „Mūsų tikslas – ne kurti žmonėms, o kartu su jais. Kai veiklą veda pačios bendruomenės narė ar narys, muziejus tampa jų erdve. Tai ne terapija ir ne socialinė paslauga – tai tokia pati kultūrinė patirtis kaip ir visiems kitiems. Svarbu akcentuoti žmogaus stiprybes, o ne silpnybes.“

Kotrynos kelias nuo pirmosios ekskursijos Istorijų namuose iki edukacijų Bastėjoje – ne tik asmeninė sėkmė. Tai ir aiškus signalas: kai muziejai atsiveria bendruomenėms, atsiveria ir nauji žmonių įgalinimo būdai. „Muziejus planuoja ir kitais metais tęsti draugystę su Kotryna – planuojame dar kelias ekskursijas lankytojams su intelekto negalia“, – dalinasi planais LNM bendruomenių projektų koordinatorė.

Pranešimas spaudai.