Bernardinų sode ir Ozo parke sostinės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) darbuotojai antradienį pastatė 11 specialių namelių – vabzdžių viešbučių. Ši akcija, kaip nurodoma VASA pranešime, organizuota edukaciniais tikslais – siekiama paskatinti miestiečius domėtis juos supančia gamta ir prisidėti prie tvarios miesto ekosistemos išsaugojimo.

Iš natūralių medžiagų pagaminti nameliai, vadinami vabzdžių viešbučiais, yra skirti apgyvendinti įvairių rūšių vabzdžius, jie dažniausiai yra statomi parkuose, soduose arba miškuose. Be tiesioginės paskirties, šie įdomūs statiniai naudojami ir apželdintų erdvių dekoravimui, ir kaip priemonė gyventojų edukacijai apie vabzdžių rūšių įvairovės išsaugojimo reikšmę.

Pasak VASA direktorės Justinos Prunskienės, tvarus ir tausojantis gyvenimo požiūris sparčiu žingsniu lenkia vartotojišką požiūrį mūsų gyvensenoje, todėl ypač svarbu, kad kiekvienas suprastų, kokia žmogaus padaryta veika gali pakenkti arba prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.

Vabzdžių viešbučių įkūrimo iniciatyva VASA darbuotojams kilo balandžio mėnesį po ąžuoliukų sodinimo akcijos Olandų gatvėje. Bendradarbiaudami su VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininku Raimundu Ereminu, įmonės savanoriai pasirinko kelias Ozo parko ir Bernardinų sodo vietas, kuriose įrengė 11 įvairaus dydžio vabzdžių namelių. Šią akciją VASA darbuotojai organizavo savo lėšomis, taip asmeniškai prisidėdami prie miesto aplinkosaugos iniciatyvų.

„Tikimės, kad šie vabzdžių viešbučiai atkreips parkų lankytojų dėmesį, ypač vaikų, kurie mėgsta tyrinėti gamtos reiškinius, gyvūniją ir dažnai susidomi net mažiausiais vabaliukais. Pamatę tokį namelį suaugusieji savo vaikams galės paaiškinti, kam jie reikalingi ir ką reiškia mūsų aplinkai“, – tikisi J. Prunskienė.

Pasak „Vilniaus miesto parkų“ miškininko R. Eremino, vabzdžių rūšių įvairovės išsaugojimas yra aktualus daugelyje šalių, nes dėl miestų plėtros ir pramonės veiklos nuolatos išnyksta daugybė biologinių rūšių, kurios yra svarbios bendros ekosistemos pusiausvyrai.

„Įvairios vabzdžių rūšys nyksta ir dalis žmonių net nepastebi, jog darosi vis tyliau, nes vabzdžiai nebezvimbia, nebedūzgia. Gamtininkai vartoja net tokį terminas „tylusis rūšių išnykimas“. Jos nyksta dėl kenksmingos arba neatsakingos žmogaus veiklos, dėl pesticidų, herbicidų, dėl žmogaus įsikišimo į gamtą, netinkamo ūkininkavimo priemonių. Įtakos turi ir tai, kaip yra prižiūrimos pievos mieste, kokie augalai pasirenkami aplinkos apželdinimui“, – VASA pranešime cituojamas miškininkas.

Jo teigimu, dažniausiai žmonės vabzdžius pastebi tik tada, kai kuris nors iš jų įgelia arba įkyriai zirzia ir kelia susierzinimą. Deja, retai pagalvojama, kad net ir tie mažieji „skriaudėjai“ yra labai naudingi mūsų ekosistemos dalyviai, nes užima svarbų vaidmenį gyvūnų ir net žmonių maisto grandinėse.

Miškininkas džiaugtųsi, jei tokių vabzdžių viešbučių Lietuvoje atsirastų kuo daugiau. Net jei esminio pokyčio vabzdžių populiacijai ir nebūtų padaryta, svarbu, kad jie signalizuotų gyventojams apie ekologinės pusiausvyros išsaugojimo reikšmę.