Lietuva pasiekė naują per metus surinktų pakuočių rekordą

Lietuva pasiekė naują per metus surinktų pakuočių rekordą


Beveik 11,4 tūkst. tonų PET plastiko, daugiau kaip 9,2 tūkst. tonų stiklo ir per 4 tūkst. tonų aliuminio virto aukštos kokybės žaliavomis naujiems gaminiams, nes šalies gyventojai pernai grąžino beveik 612,7 mln. į rinką išleistų vienkartinių užstato pakuočių.


„Gėrimų pakuotes dauguma gyventojų įprato kaupti ne tik namuose, bet ir iškylaudami gamtoje ar ilsėdamiesi pajūryje. Grąžintos pakuotės virsta aukštos kokybės žaliava. Todėl galima daryti išvadą, kad gyventojai palaiko žiedinės ekonomikos idėją ir prie jos aktyviai prisideda – kiekviena grąžinta pakuotė yra perdirbama, o tai padeda sutaupyti išteklių. Dėmesys aplinkos apsaugai didėja, o tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga – aktyvūs piliečiai nori būti pokyčių dalyviais“, – sako Gintaras Varnas, užstato sistemą prižiūrinčios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.


Ne pelno organizacijos USAD duomenimis, 2020 metais gyventojų grąžintų pakuočių skaičius buvo didžiausias per visą penkerių metų istoriją, kai Lietuvoje gyvuoja užstato sistema. Pernai buvo grąžinta 1,15 milijono pakuočių daugiau negu 2019 metais.

REKLAMA


Daugiau negu pusę visų pernai surinktų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių grąžinta per 334 mln., metalo (aliuminio ir plieno) skardinių surinkta beveik 243,7 mln., o mažiausiai į taros surinkimo vietas grąžinta stiklo butelių – 35 mln.


Aplinkos ministerijos patvirtintose Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotyse gamintojams ir importuotojams, nurodyta, kad nuo 2020 metų turi būti pasiektas ne mažesnis negu 90 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodiklis. Pernai bendri užstato sistemos rezultatai šiuos užduoties reikalavimus viršijo – iš viso surinkta per 91 proc. visų pakuočių. Užstatinių PET plastiko pakuočių grąžinta 92 proc., metalinių skardinių – 91 procentas. Stiklo pakuočių, kurios sudaro tik mažąją dalį visų užstatinių pakuočių (apie 6 proc.), surinkimo užduotis 2020 metais nebuvo pasiekta – gyventojai grąžino 85 proc. visų į rinką išleistų stiklo pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje.

REKLAMA


Pasak G. Varno, geri surinkimo rezultatai yra labai svarbūs perdirbėjams, nes užtikrina stabilų aukštos kokybės antrinių žaliavų srautą. Visos surinktos stiklo pakuotės yra perdirbamos Lietuvoje, dalis kitų pakuočių keliauja į gamyklas kitose Europos Sąjungos valstybėse. Perdirbėjų teigimu, pavyzdžiui, iš aliuminio pagaminta skardinė gali būti perdirbta ir sugrįžti į parduotuvės lentyną su nauju gėrimu vos per 60 dienų.


Pernai „Grąžinti verta“ vėl prisidėjo prie visuomeninių renginių, o vasarą siūlė aktyviai dalyvauti „Nacionalinėse ekolenktynėse“ – interaktyviame edukaciniame žaidime, kuris pritraukė per 21 tūkst. gyventojų iš visos Lietuvos. USAD vadovo teigimu, tai rodo, kad aplinkos apsaugos ir žiedinės ekonomikos tema visuomenei tampa vis artimesnė, aktualesnė ir įdomesnė.


G. Varno teigimu, sklandų pakuočių surinkimą užtikrina USAD partnerystė su pardavėjais – Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose veikia beveik 3 tūkst. vietų, kur galima grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstatą. Šalyje vykstančią pažangą nuosekliai palaiko pagrindiniai užstato sistemos finansuotojai – Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai.