Mitas ar tiesa, kad bankai skolina pigiau?

Mitas ar tiesa, kad bankai skolina pigiau?


Įprasta manyti, kad skolinantis banke gaunamos geriausios sąlygos ir pirmiausia – mažiausios palūkanos ir mokesčiai. Vis dėlto šis įsitikinimas jau nebūtinai yra teisingas, nes palūkanos visur panašios. Gyventojai tai pastebi ir refinansuoja savo turimas vartojimo paskolas ten, kur gauna geresnes sąlygas.


Bankai – antroje vietoje po greitųjų kreditų


Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo pabaigos vien AB „NEO Finance“, valdanti didžiausią Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“, fiksuoja, kad gyventojai platformoje refinansavo 1,03 mln. eurų bankų suteiktų vartojimo paskolų ir dar 0,27 mln. eurų bankų lizingo bendrovių suteiktų paskolų.


„Bankai yra antra didžiausia refinansuojamų paskolų grupė po vartojimo kreditų davėjų, arba kitaip anksčiau vadintų greitųjų kreditų. Trečioje vietoje – kitų tarpusavio skolinimo platformų paskolos, ketvirtoje – kredito unijų suteiktos vartojimo paskolos“, – vardija ekspertas Evaldas Remeikis.


Per devynis šių metų mėnesius gyventojai pasinaudodami „Paskolų klubo“ platforma refinansavo 2,02 mln. eurų vartojimo kreditų davėjų suteiktų paskolų, 0,36 mln. eurų kitų tarpusavio skolinimo platformų paskolų ir vos 20 tūkst. kredito unijų suteiktų paskolų.


Ieško pigiausios kainos


„Svarbiausias veiksnys, pagal kurį renkamasi, kur imti paskolą, yra kaina. Šiuo metu dažniausiai refinansuojamos vieno iš didžiausių šalies bankų suteiktos vartojimo ar kreditinių kortelių paskolos, kurių metinė palūkanų norma (MPN) siekia 18 proc. ar net 20-22 proc. – tai tikrai didelės palūkanos. Daug paskolų teikėjų šiuo metu mūsų platformoje gali paskolinti pigiau”, – pasakoja E. Remeikis.

REKLAMA


Kita priežastis, kodėl gyventojai refinansuoja turimas bankines paskolas, – noras apjungti turimus įsipareigojimus ir kas mėnesį mokėti tik vieną įmoką.


Apjungiant paskolas taip pat gali atsirasti galimybė pasiskolinti ir papildomai, nes mėnesinis įsipareigojimas sumažėja ir neviršijama Lietuvos banko nustatyta maksimali 40 proc. pajamų riba paskolų grąžinimui.


Dažnai refinansuojami ir kreditinių kortelių ar kredito linijų įsipareigojimai, nes kartais gyventojai negali iš karto padengti visą išnaudotą kredito limitą, kai bankas reikalauja tai padaryti, pavyzdžiui, baigiant galioti kredito kortelei. Gyventojams lengviau mokėti fiksuotas įmokas kas mėnesį nei padengti visą išnaudotą kredito limitą iš karto.


Rekomenduoja palyginti palūkanas


„Šiuo metu įsitikinimas, kad bankų siūlomos paskolų palūkanos visada yra mažiausios, jau tėra mitas. Tai jau praeitis. Jei kalbame apie vartojimo paskolas – reikia ieškoti geriausio varianto tarp daugelio paskolų teikėjų“, – pastebi E. Remeikis.


Pasak jo, palūkanos tarp bankų, kredito unijų, tarpusavio skolinimo platformų, vartojimo kreditų teikėjų yra supanašėjusios.


Bankai A reitingo klientams šiuo metu siūlo apie 8-12 proc. palūkanas, lygiai tokias pat ar dar mažesnes palūkanas siūlo ir tarpusavio skolinimo platformos bei kiti skolintojai. Asmens kredito reitingui mažėjant, paprastai visur palūkanos auga.


Per devynis šių metų mėnesius gyventojai kitiems gyventojams tarpusavio skolinimo platformoje „Paskolų klubas“ iš viso paskolino 13,6 mln. eurų. Iš jų paskolos skirtos refinansuoti turimas paskolas sudarė 48 proc.