Vairavimas siaučiant uraganiniam vėjui

Vairavimas siaučiant uraganiniam vėjui


Lietuvą vis dažniau aplanko vėtros, kurių greitis artimas uraganiniam vėjui, dažnesnės tapo ir audros, pasižyminčios staigiais ir pavojingais besikeičiančios krypties gūsiais, lyg atogrąžose jas lydi gausūs krituliai. Kaip derėtų elgtis vairuotojams patekus į uraganinio vėjo zoną?


Vidmantas UŽUSIENIS


Mūsų, lietuviškos, gamtos stichijos šiltuoju metų laiku ant automobilių verčia medžius, sukelia potvynius ir kai kurias transporto arterijas paverčia neišvažiuojamomis, skandina ir gadina mašinas. Tačiau šiltesnio (ar, priešingai, arktinio) klimato kraštuose, kur oro masių kaita – kur kas intensyvesnė nei pas mus, itin stiprūs uraganiniai vėjai varto automobilius it žaisliukus. Tenykščiai vairuotojai žino, kaip reikia elgtis kelyje užklupus uraganui, vėtrai, tornadui ar audrai, tad pravartu perimti jų patirtį.


Vėjo keliami pavojai


Kol kas Lietuvoje siaučiantys patys stipriausi vėjai vargu ar galėtų apversti automobilį, net jei šis važiuotų labai greitai. Tačiau lemti avarinę situaciją gali. Ypač jei važiuojama esant blogam matomumui, pavyzdžiui, naktį, kai kelio danga yra slidi – padengta sniegu, ledu (šaltuoju metų laiku) ar vandeniu. Didžiausią pavojų stiprus vėjas kelia tuomet, kai pučia iš šono į automobilius aukštais kėbulais ar į tas mašinas, kurios – itin lengvos, o jų kėbulai, palyginti su šių priemonių pločiu, taip pat yra aukšti. Išlikti stabilioms pučiant stipriam vėjui tokioms transporto priemonėms trukdo palyginti aukštai esantis jų svorio centras. Prie didesnį pavojų per audras keliančių lengvųjų mašinų yra priskiriami patys mažiausi automobiliai (pavyzdžiui, „Smart“ ar „Fiat 500“), visureigiai, mikroautobusai.

REKLAMA


Tiesa, automobilių pramonė stengiasi gaminti kuo lengvesnius automobilius. Akistatoje su stipriu vėju tai nėra labai gerai. Kuo lengvesnis automobilis, tuo prasčiau jo ratai sukimba su kelio danga. Dėl to per stiprią audrą transporto priemonę, kurioje sėdi tik vairuotojas, į šonus vėjas blaško stipriau nei tą, kuri yra pilna keleivių. Vis dėlto per didelę audrą ar vėtrą nestabiliausias yra tas automobilis, kuris siaučiant stichijai važiuoja nepamatuotai dideliu greičiu.


Gali nutikti taip, jog kai kurie tokio automobilio ratai išvis praras sukibimą su kelio danga, transporto priemonė atsiplėš nuo jos ir nuskries nuo kelio, versis arba išvažiuos į priešpriešinio eismo juostą ar pan. Dėl to įvažiavus į audros ar vėtros zoną vairuotojams rekomenduojama sumažinti greitį iki saugaus. Netgi Lietuvos automagistralėse, kur leidžiama važiuoti didžiausiu 130 km/val. greičiu, pučiant šoniniam beveik uraganiniam vėjui, neprošal greitį sumažinti iki 70–80 km/val. ar dar mažesnio, jei vairuotojas junta, kad saugiai valdyti automobilį yra sunku. Nepatyrusiems ar nepasitikintiems savo įgūdžiais vairuotojams tokiais atvejais patariama sustoti ir palaukti, kol stichija nurims.


Apskaičiuotas atsargumas


Patekus į beveik uraganinio vėjo zoną visų pirma rekomenduojama abiem rankomis stipriai laikyti vairaratį. Siaučiant audrai ar vėtrai ypač atsargūs būkite išvažiavę iš miškingos į atvirą vietovę. Medžiai stabdo vėją ir jo gūsius, o štai atviros vietos yra vėjų stichija. Per audrą pastebėję, kad baigiasi miškinga vietovė ir jūsų vairuojamas automobilis greitai atsidurs laukymėje, sumažinkite greitį. Tai vadinama iš anksto apskaičiuotu atsargumu, ir toks atsargumas labai padeda išlaikyti automobilio stabilumą.

REKLAMA


Ėmus siausti audrai sustoti pakelėje ar artimiausioje pakelės stovėjimo aikštelėje ir laukti stichijos pabaigos galėtų tie automobiliai, kurie ant stogo veža krovinį. Krovinys smarkiai paaukština automobilio svorio centrą, ir automobilio stabilumas žymiai sumažėja. Be to, vėjas gali nuplėšti ir sugadinti patį krovinį.


Audros ar vėtros metu nepatariama lenkti kitų transporto priemonių, atlikti kitų sudėtingų manevrų, nes dėl stichijos sunku tiksliai numatyti ne tik savo, bet ir kitų automobilių judėjimo trajektorijas. Ypač nerekomenduojama siaučiant stichijai lenkti sunkvežimių ar autobusų, mat šios didelių gabaritų transporto priemonės pačios sukuria stiprų šoninį vėją. Natūralaus ir dirbtinio vėjo sukurta bendra jėga gali stipriai smogti į lenkiančio automobilio korpusą ir pavojingai pakeisti judėjimo trajektoriją.


Tvirčiau suimti į rankas vairaratį ir sumažinti greitį dera ir sunkiasvorei transporto priemonei atvažiuojant iš priekio, jei važiuojama dviejų eismo juostų keliu. Taip pat per audrą būtina laikytis didesnio, nei įprasta, atstumo nuo tų automobilių, kurie priekyje važiuoja su priekabomis. Jei smarkus vėjas jas apverstų, dar liktų šiek tiek laiko išvengti susidūrimo.


Kai geriau pabūti namie


Kraštų, kuriuose oro sąlygos bet kada gali tapti ekstremalios, vairuotojai išmoko nuolat stebėti orų prognozes. Šiais laikais tai daryti nėra sunku. Jos perduodamos per radiją, televiziją, internetu. Visiškai vengti kelionių stengiamasi tuomet, kai prognozuojamas uraganas (vėjo greitis siekia 32 m/s ir daugiau).
Visuotinai sutariama, kad vairavimas kelyje gali tapti problemiškas net tada, kai pučia 5,5–7,9 m/s greičio vėjas. Vizualiai jis atpažįstamas pagal judančias dideles medžių šakas (pučiant silpnesniam vėjui jos įprastai būna ramios), gatvėse sūkuriuojančius dulkių debesėlius. Nesant didelio reikalo susilaikyti nuo kelionių automobiliais patariama tuo atveju, kai prognozuojamas vėjo greitis – nuo 24 m/s.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.