Žvelgdami į Nyderlandų Karalystę Europos žemėlapyje, negalime nesistebėti jos mažumu (šalies plotas net trečdaliu mažesnis nei Lietuvos) ir išskirtine geografine padėtimi. Prigludę prie Šiaurės jūros, įsikūrę vandeningojo Reino ir kitų upių žiotyse, Nyderlandai nuo seno užsiėmė laba patogią prekybos kelių poziciją. Kartu su Belgija ir Liuksemburgu jie sudaro vieną sėkmingiausių senosios Europos regionų – Beniliuksą.

Manvydas VITKŪNAS

Olandija ar Nyderlandai? Kaip teisingai vadinti šią šalį? Įprastai mes dažniau sakome Olandija, bet tai nėra teisinga, nes Olandija tėra vadinamos tik dvi iš dvylikos šalies provincijų – Šiaurinė Olandija, kurioje yra didžiausias šalies miestas ir oficiali sostinė Amsterdamas, ir Pietinė Olandija su faktine šalies sostine, karaliaus, parlamento ir vyriausybės rezidencija – Haga. Vis dėlto šios provincijos davė vardą antram, visuotinai pripažintam, nors ir ne visai oficialiam Nyderlandų pavadinimui. O štai olandų kalbos pavadinimas yra visiškai tikslus ir teisingas. Beje, jei olandas sako „Nederland“, jis turi galvoje žemyninę, Europoje esančią, savo šalies dalį. O jei sako daugiskaita – „Nederlanden“, tada jis turi omenyje Nyderlandų Karalystei priklausančias salas Karibų jūroje – Arubą, Kiurasao, Boneirą, Sint Eustatijų, Sabą ir Sint Marteną (pastarosios salos šiaurinė dalis Sent Martenas priklauso Prancūzijai). Kadaise Nyderlandai turėjo visą kolonijinę imperiją, kurios svarbiausia ir didžiausia dalis buvo dabartinė Indonezija. Olandai taip pat valdė dabartinį Surinamą ir kai kurias kitas teritorijas.

Atkovojo iš jūros

Nyderlandų pavadinimas – iškalbingas. Jis reiškia „žemoji žemė“, tokia savotiška „Žemaitija“. Nyderlandai išties yra žemumų kraštas, besidriekiantis Reino, Maso, Šeldos ir kitų upių žiotyse. Net ketvirtadalis šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio ir vos 2 proc. – virš jo aukščiau nei 50 metrų. Aukščiausias šalies taškas yra Valselbergo kalva (322 m), stūksanti pačiuose pietuose, Nyderlandų, Vokietijos ir Belgijos sienų sankirtoje.

Nyderlandai yra unikali šalis dėl čia dar prieš du tūkstančius metų, kai pietinė šių žemių dalis priklausė Romos imperijai, pradėtos melioracijos. XIII a. jau buvo įrengtos pirmosios dambos ir polderiai (abu šie žodžiai yra olandiškos kilmės). Žmonės metras po metro ėmė atkovoti žemę iš jūros, vandenį polderiuose pumpavo vėjo malūnai. Vėliau, XIX a., juos ėmė keisti garo varikliai, o dabar tai daro elektros varikliai (pačios elektros energijos taip pat daug gaunama iš vėjo jėgainių). Nyderlanduose daug vietovių, kurių pavadinimas baigiasi galūne -dam (nuo žodžio „damba“). Pavyzdžiui, Amsterdamas reiškia „damba prie Amstelio upės“, o Roterdamas – „damba prie Rotės upės“. Olandai statė dambas, daug dėmesio skyrė ir pajūrio kopoms apželdinti, Įdomu, kad vienas didžiausių Europoje tarptautinis Amsterdamo Šipolio oro uostas įrengtas nusausinto ežero vietoje. Bet pats didžiausias nacionalinis Nyderlandų projektas buvo šalies centre, buvusios Zeiderzės įlankos vietoje, dar 1932 m. pradėtas formuoti dirbtinis Eiselmerio ežeras, kurį nuo jūros skiria tvirta 60 metrų pločio ir net 32 kilometrų ilgio damba. Atskirtas nuo jūros vandens plotas ilgainiui tapo gėlu ežeru. Dalis jo, statant dambas ir polderius, buvo nusausinta. Galiausiai šiose žmonių iš jūros atkovotose žemėse (plotu prilygstančiose mūsų Varėnos rajonui) buvo įsteigta Flevolando provincija (tik maža jos dalis ir anksčiau buvo sausuma). Buvusiame jūros dugne išaugo ūkininkų vienkiemiai, miesteliai ir miestai, nutiesti automobilių keliai ir geležinkelio linija. Čia išliko ir senųjų gyvenviečių, kurios kadaise buvo salose.

Visgi žemumų krašto žmonės yra patyrę ir labai rimtų katastrofų. 1287 m. Šv. Liucijos dieną kilęs potvynis pražudė net apie 50 tūkst. žmonių. Katastrofiškų potvynių būta ir vėliau, pavyzdžiui, 1953 m.

Išgyveno aukso amžių

Gilioje senovėje Nyderlandų teritorijoje gyveno keltų ir germanų gentys. Pietinę šalies dalį buvo užėmę romėnai. Jų valdymo laikais Nyderlandų žemės įėjo į Belgikos ir Žemutinės Germanijos provincijas. Viduramžiais Nyderlandais buvo vadinama visa dabartinių Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo teritorija ir dalis šiaurinės Prancūzijos. Ne vieną šimtmetį šios teritorijos priklausė Šventosios Romos imperijai, kurios branduolys buvo vokiečių žemės, o vėliau tai tapo Ispanijos valda. Ispanijos Habsburgų valdymo laikotarpiu šalyje įvyko didelis religinis skilimas (šiaurinė dalis, dabartiniai Nyderlandai, tapo protestantiška, o pietinė liko katalikiška). Vilemo Oraniečio vadovaujamos Olandijos, Zelandijos ir kitos šiaurinės Nyderlandų provincijos sukilo prieš galingos, itin stiprią kariuomenę turėjusios Ispanijos valdžią. Kruvinas karas iš olandų pareikalavo ne tik pasiaukojimo, bet ir sumanumo. Jie subūrė puikią kariuomenę, įkūrė pirmąją pasaulyje karo akademiją, skatino karininkus mokytis universitetuose. Pažangos ir modernumo keliu pasukę Nyderlandai (Olandija) 1581 m. birželio 26 d. paskelbė nepriklausomybę. (Belgija ir Liuksemburgas tuo metu nepriklausomybės dar negavo – Belgijos Karalystė buvo suformuota tik po Napoleono karų epochos, 1830 m., o Liuksemburgo Didžioji Hercogystė visišką nepriklausomybę įgijo dar vėliau, 1890 m.)

1585 m. Ispanijos kariuomenė po ilgos apgulties užėmė Antverpeną (dab. priklauso Belgijai). Tai tapo lemiamo šiaurinių Nyderlandų (Olandijos) ir pietinių provincijų atskyrimo pradžia. Ispanai nurodė protestantams per ketverius metus priimti katalikybę arba išsikraustyti. Tarp protestantų buvo ypač daug pirklių ir amatininkų. Daugelis jų pasitraukė į šiaurę, į Olandiją. Iš ten į pietus traukėsi katalikai, į Nyderlandus taip pat persikėlė nemažai žydų. Sugužėję naujakuriai labai prisidėjo prie Nyderlandų ekonomikos augimo. Amsterdamas iš nedidelio miesto greitai tapo vienu Europos didmiesčių.

Protestantiškas verslumas, taupumas, dėmesys išsilavinimui, pigi energija (vėjo malūnai ir gausiai kasamos durpės), įsisteigę bankai, puikiai išplėtoti uostai ir laivyba, patogi geografinė padėtis prie Reino žiočių, kai Nyderlandų ekonominiu užnugariu tapo didelė dalis Vokietijos žemių, ir kitos priežastys lėmė ekonominį ir kultūrinį stebuklą XVI a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje. Šis laikotarpis vadinamas Nyderlandų aukso amžiumi. Olandų pirkliai ir jūrininkai tarptautinėje arenoje netgi nukonkuravo anksčiau dominavusius ispanus, portugalus ir varžėsi su anglais. Didelės gyventojų pajamos leido suklestėti amatams ir menams, iškilo Nyderlandų tapybos mokykla, olandai garsėjo ir juvelyrika. Vis daugiau gyventojų telkėsi miestuose, ir Nyderlandai tapo pirmąja urbanizuota Europos šalimi (kur miesto gyventojų skaičius pranoko kaimo gyventojų skaičių). Olandų kolonizatoriai skverbėsi į įvairius planetos kampelis. Šiaurės Amerikoje jie įkūrė Naująjį Amsterdamą, kuris dabar žinomas kaip Niujorką.

Aistros dėl karalienės

Pirmojo pasaulinio karo metais Nyderlandams pavyko išsaugoti suverenitetą ir išvengti didžiulių nuostolių, kuriuos patyrė daug kitų šalių. Užtat Antrojo pasaulinio karo metais Trečiasis reichas net penkerius metus buvo okupavęs šalį. Išžudyta 70 proc. šalies žydų (104 tūkst. žmonių), tūkstančiai kitų gyventojų. Karo pabaigoje vokiečiai masiškai apšaudė antrą pagal dydį šalies miestą Roterdamą, visas jo centras ir uosto infrastruktūra tapo griuvėsiais.

Pokario metais Nyderlandai greitai atsigavo, šalis tapo viena NATO ir Europos Sąjungos steigėjų. Nyderlandai turi karalių, bet realus šalies vadovas yra šalies ministras pirmininkas (šiuo metu – Dikas Schofas). Šalyje yra dvejų rūmų parlamentas, o savo parlamentą renka ir kiekvienos provincijos gyventojai. Karališkoji šeima priklauso Oraniečių-Nasau dinastijai. Nuo 2013 m. Nyderlandų karalius yra Vilemas Aleksandras, perėmęs sostą iš savo motinos, jau garbaus amžiaus (85 metų) karalienės Beatriks. Jo žmona karalienė Maksima yra argentinietė Maksima Zoregieta, su kuria tuomet dar princas Vilemas Aleksandras susipažino viešėdamas Ispanijoje. Dėl šių vedybų Nyderlanduose virė aistros, mat Maksimos tėvas buvo vienas Argentinos ministrų šią šalį valdant karinei chuntai, pagarsėjusiai nusikaltimais žmoniškumui. Sudaryta speciali olandų istorikų komisija paskelbė išvadą, kad būsimos karalienės tėvas nekaltas dėl Argentinoje vykusių žiaurumų, nors apie juos ir žinojo.

Karalius su karaliene turi tris dukras. Taigi, panašu, kad ateityje Nyderlandams vėl vadovaus karalienė (Vilemas Aleksandras tapo šalies karaliumi po 123 metų karalienių valdymo).

Patikimi sąjungininkai

Beveik 18 mln. gyventojų turintys Nyderlandai yra tankiausiai apgyvendinta Europos valstybė (neskaitant kai kurių itin mažų šalių, tokių kaip Vatikanas, Monakas, San Marinas, Malta). Dalį šalies gyventojų sudaro imigrantai, prisidedantys prie demografinio Nyderlandų augimo. Tarp imigrantų didžiausias grupes sudaro turkai, marokiečiai ir indoneziečiai.

Šalis labai stipri ekonomiškai. Nors mes labiausiai įpratę Lietuvoje matyti olandiškas gėles ir daržoves, labai intensyvus žemės ūkis ir žvejyba tesukuria 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekonomikos varikliai yra paslaugų sektorius (73 proc. BVP) ir pramonė (24,5 proc. BVP). Nyderlanduose labai išvystyta chemijos pramonė, naftos perdirbimas, mašinų gamyba, laivų ir lėktuvų statyba. Šalis turi daug gamtinių dujų išteklių, dalį jų eksportuoja. Itin svarbus yra transporto sektorius.

Roterdamo jūrų uostas yra didžiausias visoje Europoje, į jį suplaukia kroviniai iš viso pasaulio, intensyviai vyksta ir eksportas, krovinių perkrovimas transportuoti toliau. Roterdame arba šalia jo įsikūrusios net septynios naftos perdirbimo gamyklos. Šalies keliai labai apkrauti, automagistralė į pietus nuo Roterdamo turi net 16 juostų.

Olandai labai mėgsta sportą, ypač futbolą. 1926 m. Amsterdame netgi vyko vasaros olimpinės žaidynės. Be to, Nyderlanduose gyvuoja tikras dviračių kultas – šią transporto priemonę renkasi milijonai olandų.

Turtingoje šalyje dideli ir atlyginimai. Vidutinis atlyginimas atskaičiavus mokesčius Nyderlanduose siekia kiek daugiau nei 3,3 tūkst. eurų.

Saugumo srityje Nyderlandai yra seni ir patikimi Lietuvos partneriai. Karalystė nuolat siunčia savo karius į Rukloje dislokuotą NATO Priešakinių pajėgų batalioną. Pagal mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų skaičių olandai dažniausiai būna treti (po vokiečių ir amerikiečių).

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7500 Eur.