„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Švarūs miestai“ – žvilgsnis į miško gyvenimą. Miškai – tai ne tik žaluma, kurią matome pravažiuodami ar vaikščiodami savaitgalį. Jie – gyva, nuolat kintanti ekosistema, daranti tiesioginę įtaką mūsų sveikatai, klimatui ir ateičiai. Laidoje kviesime pažvelgti į miškus iš arčiau: kas ir kaip juos prižiūri, kodėl jie kertami, kaip atkuriami, ir kuo Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių.

Partnerių turinys

Lietuva – viena miškingiausių Europos šalių: miškai dengia apie 33,7 % šalies teritorijos, tai sudaro daugiau nei 2,2 mln. hektarų. Miškai yra ne tik natūrali biologinės įvairovės buveinė, bet ir nepakeičiamas ginklas prieš klimato kaitą – jie sugeria anglies dioksidą, valo orą, saugo dirvožemį bei vandenį.

Be to, miškai yra vertingas rekreacijos ir ekonomikos šaltinis. Ekologijos ir tvarumo laidoje „Švarūs miestai“ kviečiame pažvelgti į miškus ne tik kaip į gamtos dalį, bet ir kaip į mūsų visų atsakomybę.

Lietuva savo miškų plotu išsiskiria iš kitų Europos valstybių. Palyginimui, Vokietijoje miškai sudaro apie 32 %, o Jungtinėje Karalystėje – tik apie 13 % šalies ploto.

Didžioji dalis Lietuvos miškų – valstybiniai. Valstybei priklauso apie 50–60 % visų miškų, daugumą jų valdo Valstybinių miškų urėdija. Pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje ar Švedijoje privatūs miškai sudaro daugiau nei 70 % visų miškų.

Valstybinė nuosavybė Lietuvoje leidžia efektyviau taikyti centralizuotą miškų priežiūrą, užtikrinti tvarią medienos gavybą, viešą prieigą prie miškų bei gamtosauginius tikslus.

Miškų priežiūra

Lietuvoje miškų priežiūra grindžiama tvarumo principu – siekiama suderinti ekologinę apsaugą, rekreaciją ir ekonominį miško naudojimą. Miškus prižiūri Valstybinių miškų urėdija, savivaldybės ir privatūs savininkai, veikdami pagal Miškų įstatymą bei Nacionalinę miškų strategiją.

Priežiūros procesas apima miškų atsodinimą, jaunuolynų ugdymą, sanitarinius kirtimus, gaisrų prevenciją, invazinių rūšių kontrolę bei biologinės įvairovės stebėseną. Kirtimai griežtai reguliuojami – privaloma atsodinti iškirstas teritorijas, o saugomose teritorijose taikomi papildomi apribojimai.

Modernios technologijos – dronai, palydoviniai duomenys, dirbtinis intelektas – vis dažniau pasitelkiamos stebint miškų būklę ir reaguojant į kenkėjų ar ligų plitimą. Tuo pat metu stiprinamas visuomenės įtraukimas: vykdomos edukacinės programos, skatinamas savanoriškas įsitraukimas į gamtosaugos iniciatyvas.

Miškų kirtimas – jautri tema

Miško kirtimas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas procesas, atliekamas pagal ilgalaikius miškotvarkos planus. Skiriami keli kirtimų tipai: pagrindiniai (brandžių medžių kirtimas), ugdomieji (jaunų medynų retinimas), sanitariniai (ligotų ar pažeistų medžių šalinimas) ir specialieji (pvz., priešgaisriniai).

Svarbu pabrėžti, kad po kiekvieno pagrindinio kirtimo miškas privalomai atkuriamas – dažniausiai atsodinant, kartais paliekant natūraliai ataugti. Kiekvienais metais Lietuvoje atsodinama virš 8 tūkst. hektarų miško.

Didžiausia leidžiama metinė kirtimų apimtis nustatoma remiantis miško augimo duomenimis, kad būtų išlaikytas ilgalaikis balansas – iškertama mažiau, nei priauga. Tai vadinama tvariu miškų naudojimu. Be to, saugomose teritorijose (draustiniuose, nacionaliniuose parkuose) taikomi papildomi ribojimai arba kirtimai išvis draudžiami.

Nepaisant to, miško kirtimas visuomenėje dažnai kelia emocijas. Dėl to vis svarbesnė tampa skaidrumo, visuomenės įtraukimo ir aiškios komunikacijos apie vykdomus darbus reikšmė.

„Miškas lietuviui turi daug reikšmės. Nuo senų laikų tai buvo mūsų dievybių gyvenamoji vieta, vėliau mes iš jos gaudavome daug gėrybių – uogos, grybai, žvėrys, pati mediena, kuri turi labai didelę prasmę namų statymui, dailei, šilumai išgauti.

Dabartinis žmogus į mišką žiūri kitaip, ne kaip į ūkinę reikšmę, o kaip į gamtos reiškinį“, - laidoje pasakos UAB „Miško kaina“, tinklapio Miškosupirkimas.lt atstovė Kristina Driukienė.

Miškųsupirkimas.lt – tai patikimas partneris miškų savininkams, siekiantiems atsakingai ir skaidriai parduoti mišką ar jo dalį. Įmonė veikia visoje Lietuvoje, vertina ne tik medienos kiekį, bet ir miško ekologinę bei ilgalaikę vertę. Savo veikloje Miskusupirkimas.lt remiasi tvarumo principais – skatina atsakingą miškų naudojimą, rūpinasi jų atkūrimu ir priežiūra.

Laidą remia gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ yra licencijuota pakuočių tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Apie pakuočių atliekų rūšiavimą plačiau – gamtosateitis.lt.

Kalbant apie mišką, svarbu paminėti ir popieriaus pramonę. „DS Smith“ – tarptautinė įmonė, lyderiaujanti tvarių gofruoto kartono pakuočių sprendimų srityje. Įmonė nuolat investuoja į tvarumą: 2024 m. „DS Smith“ investavo 6 mln. eurų į naują gamybos liniją Prancūzijoje, kurioje gaminamos lengvos, perdirbamos kartoninės paletės – Kaypal.

Šios paletės ne tik mažina anglies pėdsaką, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos skatinimo. Jie taip pat aktyviai ieško alternatyvų tradiciniam medienos pluoštui, tirdami galimybes naudoti jūros dumblį, margainius ir šiaudus gofruoto kartono gamyboje. Tai atspindi įmonės įsipareigojimą mažinti aplinkos poveikį ir skatinti tvarų pakuočių naudojimą.

„Švarūs miestai“ laidoje nusikelsime ir į Menčių klinčių karjerą. Jis – vienas didžiausių ir įspūdingiausių klinčių karjerų Lietuvoje, esantis Akmenės rajone, Menčių kaime. Ši vieta išsiskiria ne tik savo geologine reikšme, bet ir unikaliu kraštovaizdžiu, primenančiu Amerikos Didįjį kanjoną.

Menčių klinčių karjeras ne tik traukia gamtos mylėtojus ir fotografus, bet ir yra svarbus geologinis objektas, liudijantis apie prieš milijonus metų susiformavusias geologines struktūras. Tai – unikali vieta, kurioje gamta ir žmogaus veikla susijungia į įspūdingą visumą.

Svarbu paminėti, kad savarankiškas objekto lankymas yra griežtai draudžiamas. Ekskursijas po karjerą organizuoja gidai, užtikrinantys lankytojų saugumą ir teikiantys išsamią informaciją apie šį unikalų gamtos objektą.

Laidą „Švarūs miestai“ žiūrėkite šeštadieniais 11 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir platformoje tv.lrytas.lt.