Mokslo žinios, patirtis ir poreikis spręsti visuomenei aktualias problemas virsta idėjomis, o šios – realiais produktais, kuriamais startuoliuose. Startuolių kūrėjams išties netrūksta inovatyvių idėjų ir drąsos jas įgyvendinti, o tai reiškia, jog neišvengiama ir iššūkių ar klaidų. Startuolių kūrėjai atviri: kai kurios jų sustiprina, dalis – skatina pakeisti pradinę ar ieškoti naujos idėjos, o kai kuriomis klaidomis būtina dalytis, kad jų nekartotų kiti.

Tikslas – plėsti startuolių ekosistemą

Širdies ligų diagnostikos technologijų startuolio „Ligence“, kuriančio širdies echoskopijų procedūrose naudojamą programinę įrangą „Ligence Heart“, kuri, pasitelkiant dirbtinio intelekto sprendimus, automatizuoja vaizdų analizę ir padeda kardiologams priimti tikslius klinikinius sprendimus, vadovas Arnas Karužas dalijosi, jog, jei tik gali, dalijasi patirtimi, nes tiki – tai yra svarbu. Visų pirma, todėl, jog norisi auginti Lietuvos startuolių, ypač gyvybės mokslų srityje, ekosistemą. „Mūsų startuolis lygiai taip pat praėjo ir pro sėkmes ir nesėkmes, ir tikrai turėjome, ko išmokti, o dabar galime pasidalyti su kitais“, – sakė A. Karužas.

Startuolį „Ligence“, anot pašnekovo, įkūrė jaunųjų medikų komanda, pradžioje neturėjusi daug žinių apie verslą. Teko daug išmokti, padaryti klaidų ir, nuėjus nelengvą kelią, suprasti, ką reikėjo ar ko nereikėjo daryti. „Sveikatos sritis yra labai specifinė, rinkai pristatyti naują produktą tikrai nėra paprasta – teko daug ką išmokti apie Europos ir Amerikos rinkas“, – dalijosi pašnekovas.

A. Karužo sritis – širdies ultragarsiniai tyrimai, tad dar būdamas gydytoju rezidentu su kolegomis, kurie dirba dirbtinio intelekto srityje, nusprendė, kad užteks rašyti tik mokslinius straipsnius, vykdyti mokslinę ir klinikinę veiklą – norisi kažko daugiau. „Norėjome sukurti globalesnį sprendimą, kuris iš tikrųjų pakeistų kasdienę klinikinę praktiką ir gydytojams bei pacientams sukurtų gerokai didesnę pridėtinę vertę. Nusprendėme, kad norime kažko daugiau ir tą „daugiau“ galime pasiekti įkurdami startuolį, kurdami produktą, kuriam reikia investicijų, pajėgumų, duomenų mokslininkų ir kitos specializacijos žmonių, tų, kurie bendromis jėgomis sukurtų ir rinkai pristatytų inovatyvų sprendimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Programinė įrangajau yra parduodama Europos Sąjungoje, šiemet planuojama gauti ir pirmąjį JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą. Šiuo metu šioje šalyje atliekami klinikiniai tyrimai, mezgami kontaktai.

Nuo ko prasidėjo Lietuvos kosmoso istorija?

Prieš penkerius metus įkurto aerokosmoso pramonės startuolio „Astrolight“ vadovas Laurynas Mačiulis atviras – dalytis patirtimi „Astrolight“ komandą skatina žinojimas, kiek daug drąsos, ryžto ir užsispyrimo prireikia kuriant startuolį.

Pašnekovo žodžiais, kad ir kaip banaliai skambėtų, kurdami pirmąjį Lietuvoje kosmoso startuolį, o vėliau – aerokosmoso pramonės startuolį, su komanda sprendimus daugiausia priėmė visų pirma tikėdami tuo, ką daro, o ne galvodami, kas nutiks vėliau.

„Prieš daugiau nei dešimtmetį kurdami pirmąjį startuolį mes neturėjome, ką prarasti. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, turbūt, tai yra daug svarbiau negu žinios. Startuolis, kuriantis inovacijas, iš esmės yra priverstas dirbti nežinomybės sąlygomis, nes inovacijos – susijusios su neapibrėžtumu. Tu iš principo keli hipotezes ir tiki, kad tai, ką darai, pavyks, bet, visų pirma, turi pabandyti ir padaryti. Pirmasis žingsnis psichologiškai – sunkiausias. Ir kuo daugiau galvosi racionaliai, tuo daugiau gali atrodyti, kad tavo idėja rizikinga ir neapsimokanti, galbūt, geriau dirbti samdomą darbą ir nieko nedaryti. Bet, kaip rodo gyvenimas ir patirtis, tie, kurie ryžtasi rizikuoti, keičia pasaulį“, – dėstė L. Mačiulis.

Pašnekovas prisiminė, jog prieš daugiau nei dešimtmetį, kuriant pirmąjį kosmoso startuolį, netrūko skeptikų, teigusių, jog kosmoso tema – ne Lietuvai. „Tačiau mus netgi, sakyčiau, įkvėpė tokia kritika, nes norėjome įrodyti, kad jie nėra teisūs. Aš tikrai buvau užtikrintas, kad mažųjų palydovų nauda bus didelė ir padarys kosmoso technologijos proveržį Lietuvoje – taip ir nutiko.

Pastaruoju metu labiausiai pasigendu ambicijos. Mes 2014 metais turėjome ambiciją į kosmosą paleisti lietuvišką palydovą ir padėti pagrindus Lietuvos kosmoso ekosistemos pradžiai. Ši idėja pritraukė daug talentų, jaunų žmonių, kuriuos žavėjo galimybė tapti pripažinta kosmoso valstybe, ir jie pasirinko eiti panašiu keliu – kurti startuolius. Dabar panašios ambicijos pasigendu. Tikiuosi, kad galbūt pasikeitusi geopolitinė situacija vėl galėtų motyvuoti Lietuvą daugiau investuoti į kosmoso technologijas. Atidžiai stebintys karą Ukrainoje supranta, kokia svarbi palydovinė navigacija, palydovinis ryšys, palydovinės nuotraukos ir informacija, kurią gali suteikti palydovai.

Manau, kad, pasitelkę technologijas ir kompetencijas, galime užsibrėžti naujas ambicijas, kurios galėtų būti susijusios su mūsų gynybos stiprinimu iš kosmoso. Kas liečia startuolius – šiuo metu daugiau galimybių pradėti veiklą kosmoso srityje, vykdyti mokslinius tyrimus. Mes esame Europos kosmoso agentūros nariai, turime galimybę prisidėti prie organizacijos veiklos. Investicinė aplinka ir galimybės gauti pradinį finansavimą taip pat labai pagerėjusios. Bet, kita vertus, gerėjantis gyvenimas – susijęs su tuo, kad žmonės aptingsta, užmiega ant laurų ir pripranta prie gero gyvenimo – tuomet norisi mažiau rizikuoti. Svarbu, kad tas ryžtas nebijoti, išdrįsti imtis naujų sprendimų, naujų iššūkių, ambicijų nedingtų, kad jaunoji karta matytų vertingus pavyzdžius ir jais sektų“, – dėstė pašnekovas.

Startuolis „Astrolight“ vysto palydovinės lazerinės komunikacijos sistemą, galinčią dideliais atstumais perduoti arba gauti duomenis iš palydovų, kurie nuo Žemės gali būti nutolę 36 tūkst. km ar didesniu atstumu. „Šiuo metu kuriame sprendimą žemosios Žemės orbitos palydovams, galintį užtikrint saugų, plačiajuostį didelės spartos ryšį, išvengiant radijo trukdžių problemos, kuri, kalbant apie palydovinį ryšį, ypač opi. Šią technologiją bandome pritaikyti ir ant žemės. Vienas iš įdomesnių šiuo metu įgyvendinamų projektų – Lietuvos laivynui kuriamas lazerinio ryšio sprendimas“, – komentavo L. Mačiulis.

BNS inf.