Karo niokojamas Jemenas nepraranda aistros futbolui

Karo niokojamas Jemenas nepraranda aistros futbolui


Kitą savaitę Abu Dabyje, Kataro sostinėje, baigsis Azijos šalių futbolo čempionatas. Iš dvidešimt keturių komandų liko aštuonios. Šiandien ketvirtfinalyje Japonija jau sužaidė su Vietnamo rinktine, o Kinija – su Iranu, o rytoj susitiks Pietų Korėjos ir Kataro bei Jungtinių Arabų Emyratų ir Australijos rinktinės. Čempionato pusfinaliai pirmadienį ir antradienį, finalas – penktadienį, vasario 1 d.


Karo niokojamas Jemenas nepraranda aistros futbolui


Čempionato favoritė – Pietų Korėjos komanda. Bet šis rašinys ne apie ją, o pačią pažeidžiamiausią iš čempionate dalyvavusių – Jemeno rinktinę.

Marius SALYS


Beveik kiekvieną dieną iš Jemeno atklysta naujos tragiškos istorijos. Tai yra šalis, kuri smarkiai nukentėjo dėl husių (teologinė islamistų grupė) pajėgų ir Vakarų remiamos karinės koalicijos, kuriai vadovauja Saudo Arabija. „Choleros protrūkis Jemene pražudė daugiau nei 2000 žmonių, „Vestuvėse Jemene – sprogusi bomba ir 30 žuvusiųjų“. Mirčių skaičius Jemene jau peržengė 50 tūkst. Daugiau nei 2 mln. žmonių prarado savo namus. Kiekvieną dieną naujos antraštės yra vis žiauresnės, tačiau žiauriausia yra tai, kad tai yra taip stabilu.


Ši šalis yra negailestingai bombarduojama, o vieta, kurioje anksčiau gyveno viena didžiųjų civilizacijų istorijoje, dabar skęsta po nuogriuvomis. Tačiau gyvenimas čia nesustojo. Jemeno žmonės ir toliau bando gyventi nepaisant to, kad nepaliaujantys bombardavimai atėmė iš jų artimuosius, kaimynus, draugus, namus ar verslus.


Tęsiasi darbai, televizijos laidos apie šalies problemas, tęsiasi ir futbolas – populiariausia sporto šaka šioje šalyje. Jemeno rinktinė ir toliau dalyvauja atrankos rungtynėse ar tarptautiniuose turnyruose.


Neseniai Jemenas dalyvavo Arabijos Golfo taurėje Kuveite. Tiesa, jie nenuveikė nieko ypatingo ir patyrė pralaimėjimus tiek prieš Katarą, tiek prieš Iraką. Tačiau vien tai, kad ši komanda apskritai dalyvavo futbolo turnyre, yra didelis pasiekimas.


Dėl nuolatinių bombardavimų Jemeno futbolo lyga sustabdė savo veiklą, o daugelis klubų patiria finansinius sunkumus. Daugelis klubų nesugeba mokėti pinigų futbolininkams. Kai kurie jau išvyko svetur, kur galima žaisti futbolą. Itin populiari kryptis – Kataras.

REKLAMA


„Sudėtinga situacija šalyje labai smarkiai apsunkino mūsų sporto šakų progresą. Ypač dėl to, kad futbolo lyga yra jau tris metus suspenduota, o tai labai paveikė žaidėjus“, - sako Husainas Ghazi, Jemeno rinktinės narys, kuris nuo karo pradžios atstovavo jau keliems Irako klubams. Šiuo metu jis gyvena Egipte.


„Karas paveikė mano karjerą visomis prasmėmis: techniškai, morališkai, finansiškai. Daugelis žaidėjų visą savo dėmesį sutelkia į sportą, kadangi jie įsivaizduoja savo ateitį būtent čia. Karas tiesiog niekuomet nebuvo mūsų mintyse“, - sako ir Khairis Yousefas, kuris iš Jemeno į Malaiziją išvyko prieš dvejus metus. Malaizija yra viena iš šalių, kuri nereikalauja Jemeno gyventojų mokėti už vizas.


Nei Ghazis, nei Yousefas neturi tokių karjerų, apie kurias visuomet svajojo. Tačiau jie turi geresnes karjeras už daugumą jų gimtinėje. Beveik visi dabar jau buvę profesionalūs Jemeno sportininkai turėjo imtis kitų specialybių, jog galėtų išlaikyti savo šeimas: vieni vairuoja autobusus, taksi, kiti dirba prekybos centruose ar mažose parduotuvėlėse. Vienas tokių buvusių futbolininkų – Suleimanas Hazamas – šiuo metu kepa ir pardavinėja bulves Ibo miesto gatvėse. Kitiems gi, kaip Shukriui Al Dahiya ar buvusiam Jemeno rinktinės vartininkui Mohammedui Ayashui, labiau pasisekė, kadangi jie įsidarbino vyriausybinėse įmonėse.

REKLAMA


„Kiekvienas žaidėjas siekė to, kas jiems užtikrintų nepaliaujamas pajamas. Kai kurie, kaip aš, gavo darbus valdžioje, tačiau atlyginimai net ir čia yra per maži, todėl neretam tenka ieškoti papildomų darbų, kurie leistų išgyventi“, - teigia Al Dahiya.


„Žaidėjai ir treneriai tiesiogiai nukentėjo, kadangi futbolas buvo vienintelis jų pajamų šaltinis. Dabar dauguma jų dirba už stadionų esančiuose laukuose, kiti yra priklausomi nuo tėvų ar giminaičių. Apskritai visų atletų padėtis yra apgailėtina“, - sako Ibo „Shabb“ žaidėjas Radwanas Abdul-Jabbaras.


Tik maža dalis profesionalių futbolininkų sugebėjo gauti bent mažas kompensacijas iš savo klubų. Vienas tokių – Jemeno rinktinės narys Fouadas Al Omeisis: „Negaunu standartinės algos. Gaunu tai, kas yra vadinama „kompensacija transportui“. Tai yra tik simbolinė suma, bet tai yra geriau nei nieko.“ Tačiau tokia suma nepadeda jam patenkinti net pagrindinių poreikių: „Iš savo pinigų moku vien už tai, kad galėčiau mankštintis sporto klube. Gaunama suma vos padengia išlaidas, kurias patiriu važiuodamas nuo namų iki klubo ir atgal.“


Kadangi futbolo lyga Jemene yra neveiksni, ne vienas buvęs ir esamas profesionalus futbolininkas ėmė ginklą į rankas ir stojo kovoti su husiais. 2015-aisiais Ali Gharaba ir Abdullahas Arefas buvo nušauti. Kitas futbolininkas Abudullahas Al Bezazas buvo trimis šūviais pakirstas prie savo namų Al Hadidoje.


Kaip ir Irake ar Sirijoje, taip ir Jemene futbolo stadionai smarkiai nukentėjo. Adene buvo sunaikintas 30 tūkst. vietų stadionas, kuris 2010-aisiais buvo naudojamas Golfo taurės turnyre. Dėl bombardavimų smarkiai nukentėjo ir „Al Entelaq“ stadionas, nors šis klubas ir toliau funkcionuoja.



Kontrastą galima įžvelgti kitame klube „Al Tilal“, kurio stadionas ir bazė yra įsikūrusi prie Jemeno prezidentūros. Ši bazė buvo užimta, kai husiai kontroliavo Adeną, vieną pagrindinių vietų karo metu. „Karo pradžioje husiai pagrobė keturis autobusus ir užėmė klubo bazę, kuri buvo nukentėjusi nuo bombardavimų. Kai kurie gyventojai netgi išmontavo praktiškai visą stadioną, palikdami tik žolę“, - teigia žurnalistas Najeebas Al-Mahboubis. Dabar šio klubo stadioną prižiūri ir saugo Koalicijos remiamo prezidento Abdrabbuho Mansouro Hadi pajėgos.


Sanos mieste įsikūręs klubas „Al Yarmouk“ buvo išvis panaikintas, o jų stadioną husiai naudoja kaip karinę bazę. Vėliau šią vietą subombardavo Koalicijos pajėgos. Panašaus likimo sulaukė ir „Al Saqr“ klubas, kurio infrastruktūrą beveik visiškai sunaikino Koalicijos bombonešiai. Tiesa, galima pasidžiaugti tuo, kad bent dalis stadiono dar stovi. „Al Tilal“ ir „Al Saqr“ jau kurį laiką yra beveik neveiksnūs, tačiau „Al Tilal“ atgaivino savo veiklą po to, kai husiai pasitraukė iš Adeno. „Kol lyga yra suspenduota, klubo veikloje nėra daug veiksmo. Tačiau pastaruoju metu pasiekėme progresą dėka sirgalių ir klubo administracijos pastangų.“


Tačiau nepaisant to, kad Jemene praktiškai nėra futbolininkų, klubų, lygos, žurnalistų, kurie apie juos rašytų, kažkokiu būdu futbolas šioje šalyje vis dar egzistuoja. Etiopijoje gimęs treneris Abrahamas Mebratu sugebėjo kartu su Jemeno rinktine patekti į šį sausį vyksiančią Azijos taurę. Tai yra pirmas kartas, kuomet susivienijęs Jemenas pateko į šį turnyrą. Paskutinį kartą jame dalyvavo Pietų Jemenas, o tai buvo seniai – 1976 metais.


Nors Mebratu jau paliko komandą, jo indėlis šioje rinktinėje yra stipriai jaučiamas. Jemeno futbolininkai palaiko formą žaisdami kitų šalių lygose. Kataras laikinai leidžia organizuoti treniruočių stovyklas ir suteikia namus rinktinės žaidėjams. Kataro futbolo federacija neseniai išleido rezoliuciją, pagal kurią Jemeno futbolininkai yra laikomi ir registruojami kaip Kataro gyventojai.

REKLAMA


Jemeno futbolo federacija neprastai išsilaikė daugiausiai dėl savo neutralios pozicijos. Kai reikėjo, ji bendradarbiavo su abejomis konfliktuojančiomis pusėmis. Nepaisant vykstančio karo, tai federacijai leido išlaikyti su futbolu susijusias funkcijas ir suorganizuoti kelis futbolo renginius. Jie taip pat išvengė ir FIFA sankcijų, kai, tuo tarpu, anksčiau Kuveitas ir Irakas dėl politinių motyvų buvo suspenduoti.


„Nepaisant labai sudėtingos situacijos, mes buvome nusiteikę patekti į Azijos taurės turnyrą. Tai yra didelis pasiekimas, nes šalyje nėra lygos, stinga draugiškų rungtynių. Mes susidūrėme su daug problemų, ypač keliaujant. Trumpiausias atstumas, kurį mums reikia įveikti žeme, yra 48 valandos, tuomet pasiekiame Amaną ar Saudo Arabiją. Keliaujame per karo zonas. Komandos, su kuriomis žaidėme, nebuvo tokios stiprios. Žinoma, mums padėjo ir naujasis formatas, kuris leidžia didesniam skaičiui rinktinių patekti į turnyrą“, - teigia Ayashas ir Al Omeisis.


Husių kontroliuojamoje sostinėje Sanoje ir Koalicijos prižiūrimame Adene federacija sugebėjo suorganizuoti du turnyrus. To bent iš dalies pakanka, kad futbolininkai būtų užimti ir galėtų pabėgti nuo karo bei padėti nacionalinei rinktinei.


Nėra jokių iliuzijų, jog Jemenas pasirodys gerai Azijos taurėje, kurioje favoritais bus laikomi Pietų Korėjos futbolininkai, tačiau vien patekimas į šį turnyrą yra labai didelis ir sunkiai įtikimas laimėjimas.


PS. Kaip ir buvo galima numanyti, Jemeno futbolininkai D grupėje užėmė paskutinę vietą, neįmušę nė vieno įvarčio ir nepelnę taškų. Bet jie – vieni iš turnyro moralinių nugalėtojų.


Karo niokojamas Jemenas nepraranda aistros futbolui