Teisininko konsultacija: vaiko raida, testamento užginčijimas ir namo pardavimas esant kitiems bendraturčiams

Teisininko konsultacija: vaiko raida, testamento užginčijimas ir namo pardavimas esant kitiems bendraturčiams


Visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje


Esu pensininkė, turiu dvejų metų anūkėlę, beveik iki pusantrų metų augusią pas mane. Dėl dukros elgesio ir nepagrįstų kaltinimų dabar negaliu su anūkėle matytis. Nenoriu su dukra konfliktuoti. Ar yra galimybė matytis su anūke mano namuose? Kur dėl to turėčiau kreiptis? Jeigu prireiks advokato, kiek man tai kainuos?


Civilinio kodekso (CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams.


Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Pagrindinis kriterijus, lemiantis trečiųjų asmenų (ne tėvų) ir vaikų šeimos ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, turi būti šio ryšio teisinis vertinimas. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Konkretūs šios teisės įgyvendinimo būdai nurodyti CK 3.172, 3.176 ir kituose straipsniuose.

REKLAMA


CK 3.172 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, o tėvams (jų nesant – globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga sudaryti tokio bendravimo sąlygas. CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, kuria sprendžiami ginčai dėl vaiko galimybės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, t. y. nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas.


Būtent šiame kodekso straipsnyje teigiama, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku.


Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą.

REKLAMA


Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.


Taigi pirmasis jūsų žingsnis, sprendžiant šį klausimą, – kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jeigu ten nepavyks pasiekti laukiamo rezultato, turite teisę kreiptis į teismą. Na, o dėl išlaidų, kurias patirsite, jeigu kreipsitės į advokatą, aš jums nieko pakomentuoti negaliu, nes jos priklausys nuo advokato, į kurį kreipsitės, kvalifikacijos.


Sveiko asmens testamentas – neužginčijamas


Su vyru gyvenu 18 metų, vedame bendrą ūkį. Vyras nėra išsituokęs su savo žmona. Jis sudarė testamentą ir juo po mirties man palieka iš tėvo paveldėtą butą. Šis butas yra tik vyro nuosavybė. Ar šio testamento negali užginčyti suaugę vyro vaikai ir brolis?


Civilinio kodekso 5.15 straipsnyje „Testamentinis veiksnumas“ nustatyta, kad testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Taip pat kodekse teigiama, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kodekso 5.16 straipsnyje nustatyta, kad negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, taip pat testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.


Jeigu asmuo, sudarydamas testamentą, nesirgo liga, kuri galėjo jam sutrukdyti suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, būgštauti, kad kuriam nors iš jo giminaičių pavyktų nuginčyti testamentą, nematau pagrindo. Kitaip sakant, jeigu asmuo yra sveikas ir testamentą sudaro savo noru, niekas testamento nepanaikins.



Pirmenybė – bendraturčiams


Esu pensininkė, po motinos mirties paveldėjau Kaune esančio namo 19/100 dalį. Kitiems dviem bendraturčiams priklauso 47/100 ir 34/100 dalys. Bendrojo naudojimo patalpų nėra. Ar, nusprendusi parduoti paveldėtą nuosavybės dalį, turėčiau notarine tvarka nusiųsti bendraturčiams pasiūlymą ją pirkti?


Tikrai taip. Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje „Pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe“ nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.


To paties kodekso straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga bendraturčiui, kuris nori parduoti jam priklausančią bendrosios nuosavybės dalį, apie tokį ketinimą informuoti kitą bendraturtį. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.


Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.


Taigi, prieš parduodama bendrosios nuosavybės dalį, turite informuoti bendraturčius apie visas pardavimo sąlygas, o jiems atsisakius pirkti turite teisę tokiomis pačiomis sąlygomis parduoti kitam asmeniui. Atkreipkite dėmesį, kad jeigu bendrosios nuosavybės dalį nuspręsite kitam asmeniui parduoti kitomis sąlygomis, nei siūlėte pirkti bendraturčiams, prieš parduodama apie naujas pardavimo sąlygas vėl turėsite informuoti bendraturčius.