Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams

Tik tai, kas svarbu mūsų skaitytojams


Studentai – nebe vaikai


Anūkui – 19 metų, jis studijuoja Londone. Ar jam priklauso vaiko pinigai?


Remiantis neseniai priimto Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, vadinamieji vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai. Yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio išmoka per mėnesį.


Šiuo metu BSI – 38 eurai. Vadinasi, už kiekvieną vaiką turės būti skiriama 30,02 euro. Šią sumą turės mokėti savivaldybė, kurioje asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą, jos nedeklaravus – savivaldybė, kurioje faktiškai gyvenama. Tad studentams, kad ir kur jie studijuotų, vaiko pinigai nebepriklauso.

Keisis, bet negreitai


Mes su kaimynu turime po kelias skolas antstoliams. Kaimynas gauna socialinę pašalpą, 102 eurus, antstolis nieko neišskaičiuoja. Man priklauso 86,40 euro neįgalumo pensija, bet gaunu tik 43,20 euro, nes antstolis pusę išskaičiuoja. Dar gaunu socialinę pašalpą – 17,60 euro. Ar 2018 m. kas nors keisis, ar antstolis ir toliau galės išskaičiuoti 50 proc. neįgalumo pensijos?


Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nustatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

REKLAMA


1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo pašalpa;
6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės išmokos.


Minėto kodekso 738 straipsnyje teigiama, kad iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.


Tad viskas atliekama pagal įstatymus: jūsų kaimynas gauna tik socialinę pašalpą, todėl iš jos skolos neišskaičiuojamos. Jūs gaunate neįgalumo pensiją ir socialinę pašalpą, tad išskaičiuojama tik iš neįgalumo pensijos. Kadangi yra daugiau nei viena skola, išskaičiuojama pusė sumos.
Kada nors skolų išieškojimo ir paskolų suteikimo tvarka taps labiau civilizuota, bet ne artimiausiu metu.

REKLAMA


Liftų istorijos


Mūsų daugiabutyje yra dvi laiptinės, kiekvienoje – po liftą. Vienas iš jų sugedo, remonto išlaidos sudaro 5 tūkst. eurų. Išlaidos proporcingai būsto plotui dalijamos tik tos laiptinės, kur sugedo liftas, gyventojams (14 butų) ar viso namo gyventojams (28 butai)? Koks tokių išlaidų padalijimo teisinis pagrindas?


Už lifto remontą reikia mokėti visiems savininkams proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagrindas – tas pats, taip visų nemėgstamas Civilinio kodekso 4.76 straipsnis, kur teigiama, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.


Žinoma, būtų patogiau šias išlaidas primesti kitos laiptinės gyventojams, tačiau juk remonto gali prireikti ir kitam liftui.


Slegia ir nekilnojamasis turtas


Man 80 metų. Vyras mirė prieš 10 metų. Gyvenu viena 3 kambarių bute, turiu kolektyvinį sodą ir 5 ha žemės Vilniaus rajone. Jokių pajamų iš žemės ir šildymo kompensacijos negaunu. Šiais metais žada renovuoti mūsų namą. Prašyčiau paaiškinti, ar yra kategorija žmonių, kurie atleidžiami nuo renovacijos mokesčių?


Renovacijos išlaidos padengiamos socialiai remtiniems žmonėms, t. y. tiems, kurie gauna šildymo ir karšto vandens kompensacijas, socialines pašalpas. Žinoma, gali būti ir tokių atvejų, kad asmuo pagal pajamas ir turtą yra socialiai remtinas, bet dėl kompensacijos nesikreipė. Kreipusis būtų patikrinta, ar jo turimos pajamos ir turtas atitinka normatyvus, ir būtų suteiktos socialinės lengvatos, taip pat ir padengtos renovacijos išlaidos.



Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad turite kiek per daug turto, tačiau derėtų kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių ir viską išsamiai išsiaiškinti.


Deklaravimo naujovės atidedamos


Mano kaimynas – labai liūdnas, sutrikęs ir nebežino, ko griebtis, nes neturi kur deklaruoti gyvenamosios vietos – „prie savivaldybės“ registruotis juk nebeleidžiama, o sesers namas, kuriame jis gyvena, nepripažintas gyvenamu, nesutvarkyti dokumentai, tad savivaldybė ten deklaruoti gyvenamosios vietos neleidžia niekam. Ką jam daryti?


Prieš pat Naujuosius metus Seimas priėmė naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą ir supaprastino gyvenamosios vietos deklaravimą bei nustatė galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodant savo faktinę gyvenamąją ar lankymosi vietą toje savivaldybėje. Pataisos įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.


Įstatyme teigiama, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami:
* benamiai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena;
* asmenys, kurie buvo globojami (rūpinami) vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;
* asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šių priemonių taikymo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta;
* asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje buvo paskutinė asmens deklaruota gyvenamoji vieta arba kurios teritorijoje jie gyveno iki suėmimo arba bausmės atlikimo;
* užsieniečiai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu – pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena;
* asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui − pagal savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, kai deklaravimo įstaigai pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ