Žodžių galia

Kur gauti tikrų vitaminų? Kiek esu pirkusi, ant visų pakuočių parašyta „maisto papildai“.

Maisto papildai – tai maisto produktai, skirti papildyti įprastam mitybos racionui ir kurie vieni ar kartu su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį ar fiziologinį poveikį, šaltinis. Taigi jie papildo mitybos racioną ir teikia papildomų medžiagų organizmui. Maisto papildai jokiu būdu nėra maisto pakaitalai ar juo labiau vaistai. Jų paskirtis – aprūpinti organizmą tomis medžiagomis, kurių jam trūksta, stiprinti gyvybines organizmo funkcijas, imunitetą ir taip padėti organizmui išvengti gausybės sveikatos sutrikimų ir ligų.

Maisto papildų gali būti įvairių. Tai vitaminai, mineralai, aminorūgštys, įvairių žolelių mišiniai. Jeigu jums tikrai reikia vitaminų, pasitarkite su vaistininku, tačiau jie vis tiek bus maisto papildai, nes tokia yra jų funkcija. O pagal prigimtį šios medžiagos yra biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, kurie būtini daugeliui žmogaus organizme vykstančių procesų.

Sunkoka tik pradžia

Išėjau iš darbo valstybės įmonėje, šiuo metu atlieku tik vertimo ir redagavimo darbus pagal individualiosios veiklos pažymą. Mano pajamos kiekvieną mėnesį šiek tiek skiriasi, vidurkis – maždaug 400–500 eurų. Kokią sumą turėčiau kas mėnesį pervesti „Sodrai“, kad būčiau apdrausta ir gaučiau nemokamas gydymo paslaugas, ir kokią sumą reikėtų mokėti pensijai kaupti? Ar ligos atveju man priklausytų pašalpa, koks būtų jos dydis?

Įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 50 proc. individualiosios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų) sumos. VSD įmokų tarifai – 28,7 proc. (iki 2017 m. liepos 1 d. – 29,7 proc.) ir 30,7 proc. (iki 2017 m. liepos 1 d. – 31,7 proc.), jei asmuo kaupia pensijai papildomai. PSD įmokų dydis – 9 proc. Šios įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t. y. nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų) sumos.

Individualiąją veiklą vykdantys asmenys kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turi sumokėti 9 proc. dydžio PSD įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA yra 380 Eur, taigi PSD įmokos dydis – 34,2 Eur.

Dėl laikinojo nedarbingumo pašalpos dera pasakyti, kad galima pasirinkti, ar mokėti įmokas, skaičiuojamas, pvz., nuo MMA, ar skaičiuojamas nuo faktiškai per mėnesį gautų pajamų. Pasirinkus mokėti nuo planuojamų turėti pajamų, pvz., nuo MMA, iki kitų metų gegužės 1 d. būtina sumokėti draudimo įmokų skirtumą, apskaičiuotą pagal faktiškai gautas pajamas. Tuomet būtų mokama nedarbingumo pašalpa; jos dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų dydžio, uždarbio ir kt.
Vis dėlto patarčiau šiais klausimais pasikonsultuoti „Sodroje“, nes pradedant dirbti sau gali pasitaikyti įvairių neaiškumų ir nesklandumų. Čia pateikėme tik bendrą informaciją, kuri galbūt bus naudinga ir tiems, kurie galvoja pradėti individualiąją veiklą ir nori susidaryti nuomonę apie mokėtinus mokesčius.

Juokingai pakelta alga

Dirbu apsaugos tarnyboje. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, minimalųjį atlyginimą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Mums ir pakėlė atlyginimą – 1 proc. Ar taip galima elgtis?

Iš tikrųjų, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbdaviai minimaliąją mėnesinę algą gali mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Kas yra nekvalifikuotas darbas, už kurį gali būti mokamas minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga), apibrėžiama Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalyje: nekvalifikuotas darbas – tai darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Kilus neaiškumų dėl pareigybės ar darbo priskyrimo kvalifikuotam ar nekvalifikuotam darbui galima naudotis ūkio ministro 2013 03 06 įsakymu Nr. 4-171 patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriumi LPK 2012. Jame išvardyti nekvalifikuotų darbuotojų profesijų pavadinimai, tų profesijų darbuotojams būdingos funkcijos. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, nekvalifikuoti darbuotojai atlieka paprastas ir pasikartojančias užduotis, kurioms atlikti dažniausiai reikia rankinio naudojimo įrankių ir fizinės jėgos. Daugumai šios grupės profesijų atstovų reikia pradinio išsilavinimo, kai kuriems darbams atlikti gali prireikti neilgo mokymo darbo vietoje. Profesijų pavyzdžiai: kambarinė, automobilių plovėjas, pakuotojas, krovikas, prekybos salės darbuotojas, virtuvės darbininkas, sargas.

Darbuotojai, kurie dirba kvalifikuotą darbą ir gauna minimaliąją mėnesinę algą, gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl Darbo kodekso nuostatų pažeidimo ir / arba į darbo ginčų komisijas, veikiančias prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, dėl teisingo darbo užmokesčio nustatymo ir skirtumo išmokėjimo.

Nors Darbo kodeksas atlyginimų dydžių nereglamentuoja, toks 1 proc. pakėlimas, nors ir įmanomas, greičiau panašus į patyčias ne tik iš darbuotojų, bet ir iš valstybės.

Siuntimas ir sutartis

Norėčiau pasikonsultuoti su gydytoju, kuris dirba universitetinėje ligoninėje. Kokį turėčiau gauti siuntimą, kad už konsultaciją nereikėtų mokėti?

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė mums atsakė, kad siuntimą nemokamai gydytojo specialisto konsultacijai išduoda gydytojas (šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas) ne pagal paciento norą, o pagal poreikį, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę.
Be to, gydytojai, išduodantys siuntimus, turi teikti paslaugas, už kurias mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, t. y. ta gydymo įstaiga, kurioje dirba gydytojas, turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Sutartį su TLK dėl konkrečių paslaugų turi turėti ir įstaiga, į kurią pacientas su siuntimu kreipiasi.

Žinotina, kad pacientas gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su TLK dėl gydytojų specialistų paslaugų išlaidų apmokėjimo. Siunčiantieji gydytojai turi informuoti, kur tokios paslaugos teikiamos. Be to, informaciją apie įstaigas, sudariusias šias sutartis, galima rasti ligonių kasų interneto svetainėse.

Šeimos gydytojas gali išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba siekiant nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą. Gydytojas specialistas gali išduoti siuntimą, jeigu jo konsultacijos metu paaiškėja, kad reikalinga ir kitos profesinės kvalifikacijos gydytojo specialisto konsultacija, pvz., pacientą konsultavęs kardiologas nusprendžia, kad reikalinga endokrinologo konsultacija ar akių ligų gydytojo konsultacija ir pan.

Tad, jeigu dėl konkrečios priežasties su šeimos gydytojo siuntimu kreipusis į gydytoją specialistą paaiškėja, kad tolesniam paciento sveikatos būklės tyrimui ir gydymo tęstinumui užtikrinti reikalingos kitos sveikatos priežiūros paslaugos, gydytojas specialistas gali išduoti tęstinį siuntimą. Turint tokį siuntimą mokėti pacientui nereikės, nes už jam suteiktas paslaugas bus sumokėta PSDF biudžeto lėšomis.

Šiais ir kitais klausimais pasikonsultuoti galima ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88 888 ar el. pašto adresu info@vlk.lt.