„Seniausi mūsų muziejaus automobiliai pagaminti po Antrojo pasaulinio karo. Iš pradžių dominavo sovietiniai automobiliai, nes siekiame parodyti tas transporto priemones, kuriomis žmonės iš tiesų naudojosi – patys vairavo ar jomis keliavo. Tokie eksponatai lankytojams sukelia stiprių emocijų. Kai žmogus ateina į muziejų ir pamato automobilį, kuriuo vaikystėje ar jaunystėje yra važiavęs, atgyja asmeniniai prisiminimai – ne politiniai ar abstraktūs, o susiję su jo paties gyvenimu. Jei eksponuotume, tarkim, prieškario automobilius, kuriais keliavusių žmonių beveik nebelikę, jie turėtų istorinę, techninę vertę, tačiau asmeninių asociacijų nekeltų. Todėl ankstesnis nei Antrojo pasaulinio karo laikotarpis mūsų nedomina, siekiame išlikti išskirtiniai, palyginti su kitais technikos muziejais, ir kurti lankytojams atpažįstamą ekspoziciją“, – sako muziejaus gidas Ričardas Žičkus.

Šis muziejaus siekis tapo pretekstu atsirasti ir pirmąjį dešimtmetį po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje važinėjusių vakarietiškų automobilių ekspozicijai. Kaip pasakoja R. Žičkus, ten, kur dabar yra jų angaras, anksčiau buvo automobilių kapinynas, kuriame atsidurdavo kino projektams įsigyti, bet muziejaus nedominantys automobiliai. Laikui einant, gidas pastebėjo, kad toje vietoje visada netrūko lankytojų – vyresnio amžiaus žmonių nesimatydavo, bet automobilius apžiūrinėdavo jaunimasi ar šeimos su vaikais.

„Paklaustas, kuo jį domina 9-ojo deš. automobiliai, vienas jaunas vyras man protingai paaiškino: senjorų istorija yra ten, kur stovi sovietiniai automobiliai, o jo kartos – šie „Volkswagen Passat“, bulka vadinama „Audi 80“ ar „Ford Sierra“.

Po pokalbio kitą dieną muziejaus savininkui išdėsčiau savo mintis, kad, atkūrus nepriklausomybę, jau užaugo beveik dvi kartos, kurios turi savo istoriją ir kurioms labai didelių sentimentų „Moskvich“, „ZAZ“ ar „Volga“ nekelia. Taigi teko prisiminti, kokie automobiliai prieš 35-erius metus Lietuvoje buvo paklausiausi, populiariausi, išsvajoti – juk viso pasaulio automobilių nenupirksi“, – svarsto R. Žičkus.

Neseniai muziejus įsigijo vieną pirmųjų serijinių hibridinių automobilių „Toyota Prius“. Jo teko ilgokai paieškoti, nors nuo pagaminimo praėjo vos 25 metai. Dabar toliau plėtojama mintis įrengti nedidelę teminę ekspoziciją apie elektromobilių istoriją, ieškoma pirmųjų savadarbių Lietuvoje pagamintų elektromobilių (taip, tokių buvo). Muziejus siekia atiduoti duoklę ir šiuolaikinės technikos istorijai.

Ne vienam muziejaus lankytojui kyla klausimas – ar žmonės dovanoja automobilius? Kaip patikina R. Žičkus, kiekvieną savaitę sulaukiama pasiūlymų padovanoti seną, baigtą eksploatuoti automobilį, nes žmogus nenori už šimtą kitą eurų atiduoti jo į metalo laužą: „Šiandien mes 99 proc. žmonių atsakome – ačiū, bet ne. Nusipirkęs daiktą gali su juo daryti ką nori, o priėmęs dovaną turi tuo daiktu pasirūpinti, kad jo būklė neprastėtų. Galbūt buvęs savininkas po kelerių metų sumanys pažiūrėti, kaip atrodo jo automobilis, o jis seniai atiduotas į metalo laužą… Būtų labai negražu. Todėl didžiosios dalies tokių dovanų atsisakome, – jei norite išsaugoti savo automobilį, ieškokite galimybių patys, o ne darykite tai kito sąskaita.“

Pirmąjį savadarbį automobilį, kurį sukonstravo ir „Svajone“ pavadino elektrėniškis Juozas Julius Tamkvaitis, muziejui pasiūlė jį suradęs ir sutvarkęs restauratorius. „Atsiradus vienam eksponatui, ėmėme galvoti, kad galbūt savadarbių Lietuvoje yra ir daugiau. Jie, viena vertus, parodo žmonių kūrybiškumą – ir tai pamatyti įdomu. Kita vertus, jie atskleidžia sovietmečio situaciją, kai dėl politinių ir ekonominių sąlygų žmonės, net ir turėdami pinigų, automobilių nusipirkti negalėjo. Tuo metu ypatingų reikalavimų savadarbiams automobiliams niekas nekėlė, techninė apžiūra buvo primityvi, dažniausiai pareigūnas tik vizualiai įvertindavo automobilio būklę.

Atkūrus nepriklausomybę ir pradėjus laikytis vakarietiškų standartų, savadarbių automobilių konstravimas vien dėl eismo saugumo, techninių problemų tapo labai sunkiai įgyvendinamas. Šiandien toks automobilis turi atitikti Europos Sąjungos standartus, jį užregistruoti labai sudėtinga. Šiuo metu vyksta muziejaus plėtra ir, jei pavyks numatytus projektus įgyvendinti, kitąmet savadarbiams automobiliams, kurie dabar yra šiek tiek išmėtyti po angarus, bus skirta atskira ekspozicijos dalis. Tuomet bus galima juos palyginti, pamatyti, kuri transporto priemonė paprastesnė, o kam pavyko sukurti tobulesnę“, – pasakoja muziejaus gidas.

Prie muziejaus eksponatų skaičiaus augimo prisideda kino pramonė. Kaip paaiškina R. Žičkus, ji yra vienas svarbesnių varikliukų, kurie muziejaus automobilių parką gan smarkiai didina ir praplečia jo veiklą. Drauge tai dar vienas pajamų šaltinis.

Prieš muziejaus atidarymą, 2018 m., būsimi jo eksponatai i buvo filmuojami seriale „Černobylis“. Nuo to laiko beveik kiekvienais metais transporto priemonės dalyvauja 1-2 dideliuose Lietuvoje kuriamų filmų projektuose. Ilgokai kino kūrėjus domino sovietmetis, prie to laikotarpio ir dabar kai kurie vis dar grįžta, kitiems aktualiau tai, kas buvo prieš 10 ar 20 metų, taigi vaidmenų automobiliams netrūksta.

„Kai neseniai mūsų šalyje buvo filmuojamas BBC serialas apie dabar jau neegzistuojančią valstybę, Vokietijos Demokratinę Respubliką, ir jos slaptąją saugumo ir žvalgybos tarnybą Stasi, tam projektui teko įsigyti 50 automobilių – reikia nemažai transporto priemonių, kad būtų galima sudaryti judėjimo gatvėse įspūdį. Taigi dabar turime ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir Baltijos šalyse didžiausią vokiškų automobilių „Trabant“ kolekciją – jei ne filmavimas, vargu ar muziejus būtų šiais automobiliais domėjęsis...

Turime servisą, kuriame dirba du meistrai, prižiūrintys vien tik muziejaus automobilius: jiems periodiškai atliekamas techninis aptarnavimas, keičiamos detalės. Esant poreikiui, vos per dieną ar dvi, atlikus smulkų remontą, automobiliai yra paruošiami dalyvauti filmavimuose. Šiandien iš mūsų turimų 350 transporto priemonių 90 proc. vis dar važiuoja“, – sako R. Žičkus.

1. Privatus Molėtų technikos muziejus, įsikūręs Molėtų raj. esančiame Tumenčiznos kaime, atspindi 1950-2000 m. Lietuvos technikos istorijos raidą.

2. 2019 m. pradėjusiame veikti muziejuje buvo galima pamatyti beveik 100 automobilių.

3. Šiandien ekspozicijose yra apie 350 transporto priemonių: lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų, motociklų, priekabų, žemės ūkio technikos.

4. 90 proc. muziejuje esančių automobilių vis dar važiuoja.

5. Jauniausias eksponatas – 2001 m. vienas pirmųjų serijiniu būdu gamintas hibridinis automobilis „Toyota Prius“.

Projektą „Muziejai – technikos istorijos sergėtojai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 2520 Eur.