Šiųmetis pavasaris turbūt iškart virs vasara. Daugelis jau pasiilgo vasaros malonumų, o kai kurie turbūt neįsivaizduoja savo atostogų be Palangos. Nostalgija iš vaikystės? Siūlome dar nostalgiškesnį tekstą apie tai, kaip Lietuvos kurortai atrodė prieš 80 ir daugiau metų.

Manvydas Vitkūnas

Tarpukariu kiekvienos vasaros pradžioje Lietuvos spauda mirgėjo straipsniais ir skelbimais, kviečiančiais pradėti atostogų sezoną ir aprašančiais tų metų kurortines naujienas. Perverskime kai kurių aštuoniasdešimties metų senumo, pageltusių smetoninės spaudos ledinių birželio mėnesio numerių puslapius.

Bene plačiausiai spaudos puslapiuose aprašomas ir daugiausia dėmesio sulaukiantis tarpukario Lietuvos kurortas buvo Palanga. Čia prie jūros išsiruošdavo daugybė vidutines ir didesnes pajamas turinčių verslininkų, valdininkų, įstaigų ir įmonių tarnautojų, karininkų.

Iš gausybės paprastų darbininkų tik nedaugelis galėjo sau leisti atostogas prie jūros, o ūkininkui, žemdirbiui pati mintis viską palikus per patį šienapjūtės ar rugiapjūtės įkarštį vykti kažkur toli nuo namų būtų pasirodžiusi mažų mažiausiai keista.

Kuršių nerijos kurortinės vietovės – Nida, Juodkrantė, Pervalka, Preila – sulaukdavo mažiau svečių iš „didžiosios Lietuvos“. „Didlietuviai“ Klaipėdos kraštą jaukinosi palaipsniui. Buvo rengiama daugybė ekskursijų į Klaipėdą, Kuršių neriją, Rambyno kalną ir kitas Klaipėdos krašto vietoves, tačiau ilgesniam poilsiui iš kitų Lietuvos regionų čia atvykdavo ne tiek daug poilsiautojų.

Šalies viduje taip pat plėtėsi, augo kurortinės vietovės, vasarvietės. Populiarus buvo Birštonas, Kulautuva, Kačerginė, o štai dabar garsūs ir daugelio mėgstami Druskininkai lietuviams poilsiautojams buvo sunkiai prieinami – tuomet tai buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis.
Įvairios kurortinės temos atsispindėjo to meto spaudoje (tekstai trumpinti, kalba mažai taisyta).

Liūdna Palanga 1932 m.

Prie jūros birželio mėnesį kurortinis sezonas dar tik įsibėgėdavo. 1932 m. birželio 11 d. numeryje „Dienos naujienos“ išspausdino vaizdingą reportažą „Ką aš mačiau Palangoje“.

Autorius straipsnį pradeda pesimistine gaida: „Nors paprastai birželio mėnesio pradžioj esti mažai vasarotojų Palangoje, tačiau šiemet tas vasarotojų skaičius atrodo dar mažesnis, nei paprastai. Negalima sakyti, kad šiemet oro sąlygos būtų nepalankios vasaroti Palangoje. Man pačiam teko matyti savo akimis prieš keletą dienų tas oro sąlygas Palangoje, ir nors jūros vanduo dar nėra įšilęs, tačiau maudytis jau galima. Stebėtis tik reikia, kad ligi šiol labai mažai yra privažiavusių vasarotojų, nors kiek žinau, Klaipėdos krašto kurortuose jau yra privažiavusių trečdalis maždaug vasarotojų, kaip paprastai būna.

O Palangoje, sakysim, birželio 5 dieną, kuri buvo nepaprastai gražiai saulėta ir vidutiniškai šilta, buvo matyti tuščios alėjos ir tuščios gatvės, ir pajūry, kopose iš viso tebuvo ne daugiau kaip penketas žmonių. Kauniečiui, įpratusiam gatvėse matyti gyvą judėjimą, kažkaip keistai atrodė vaikščiojant tarp Palangos vilų.

Kioskai lentomis užkalinėti, daugelio namų langai ir durys uždaryti, kai kur atvežtų žemių ar žvyriaus krūvos stūksojo – visa tai liudijo, jog kurorto gyvenimas dar nėra prasidėjęs, nors gėlės žydi, gegutė kukuoja, ir įvairūs paukščiai čiulba. Valgyklos, kavinės dar buvo uždarytos. Jei neskaityti paties miestelio karčiamų ir arbatinių, tai tik vienam kurhauze galima gauti pavalgyti ir išgerti. Bet ir kurhauzas visiškai tuščias. Tą dieną (birželio 5 d.) aš turbūt vienintelis, bent man taip atrodė, valgiau ten pusryčius ir pietus.

Kainos ten – kaip kokios nors geležinkelio stoties bufete: už dvi stiklines arbatos su dviem sūrio buterbrodais sumokėjau 2 litu, o už pietus – 2,74 lt. Šiaip produktų kainos miestelyje, rinkoje, kiek teko patirti, yra žemos, ne didesnės, kaip Kauno rinkose, o kai kurių produktų net žymiai mažesnės. Vasarnamių nuomos kainos taip pat rodo tendenciją mažėti. Derantis su vasarnamių savininkais, paprastai pirmiausia nurodoma pereitų metų kaina, kuri tuojau kokia 20 procentų nuleidžiama. Kaip tos kainos toliau susireguliuos – sunku pasakyti. Patys vasarnamių savininkai žino, kad valdininkų ir kitų tarnautojų algos nuo gegužės 1 d. yra labai sumažėjusios, todėl daugelis jų atsisakys vasaroti Palangoje.

Taigi daugelis bijo, kad šiemet Palangoje gali būti menkas biznis vasarnamių savininkams. Seniau iš vasarotojų su visu pensionu imdavo nuo žmogaus per 10–12 litų. Šiemet kai kuriuose Klaipėdos krašto kurortuose jau ima tik 5–7 litus. Tad ir Palangoje, matyti, ligi tokio lygio kainos prieis. Tačiau ir sumažintos kainos daugeliui valdininkų atrodys esant per didelės, nes algos sumažinimas iki 30–40 proc. gan smarkiai jaučiamas. Pagaliau kelionė į Palangą yra gana brangi, ten ir atgal tenka vienam žmogui išleisti ne mažiau kaip 50 litų. Jei birželio mėnesio pabaigoj bus toks pat vasarotojų judėjimas, kaip mėnesio pradžioje, tikrai tada galės pasireikšti kurortinė krizė“, – liūdna gaida baigia reportažą iš Palangos straipsnio autorius.

„Išmeksfaltuota“ Vytauto gatvė

Nelinksmą situaciją lėmė 1929–1933 m. pasaulio ekonominė krizė, gana skaudžiai palietusi ir Lietuvą. Tačiau netrukus straipsniai apie sezoną pradedančią Palangą darėsi jau daug optimistiškesni. Netgi „Dienos naujienos“ po kelių savaičių, birželio 25 d. numeryje, reportaže iš Palangos jau nevirkavo dėl svečių stygiaus. Šį kartą korespondento plunksna negailestingai baksnojo kitą kurorto ydą – pernelyg suvėlintus gatvių, vasarnamių, sporto aikštynų remonto darbus. „Svečiai kurortan renkasi, bet kurorte dar vis tęsiami statybos ir remonto darbai. Reikia manyti, kurie vyksta į kurortą, nori čia rasti tylą, ramybę, poilsį, tuo tarpu kurorte visais pašaliais kalinėjimai, bildesys, dažomos tvoros ir t. t.

Tas, kas dabar daroma, galėjo būti padaryta prieš mėnesį“, – piktinosi korespondentas. Jis įžvelgė ir teikiamų pokyčių – buvo tvarkomos teniso aikštelės, „išmeksfaltuota“ Vytauto gatvė, kitos gatvės žvyruotos, tačiau nepasirūpinta jų išvoluoti, išlyginti. Įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatyta daug suoliukų, perdažytos tvoros. Tačiau paplūdimyje persirengimo kabinos, suoliukai dar tik buvo pradėti statyti, jūros tiltas vis dar remontuojamas, paplūdimys neišvalytas.

„Šiuo laiku bene daugiausia dirba aviatoriai, kurie čia iš Kauno atskridę, pamišky įsirengė aerodromą ir kiekvieną dieną atlieka oro šaudymo pratimus. Karo lakūnai Palangoje įneša daug gyvumo, juos dažnai palangiškiai lanko ir seka jų užsiėmimus. Jie nenutoldami nuo savo tiesioginio užsiėmimo neiškenčia nepadarę mirties kilpą ar kitokį kokį triuką. Greitu laiku esą manoma surengti Palangoje aviacijos šventę, kurios metu publika galėsianti paskraidyti“, – džiaugėsi korespondentas.

Grojo karių orkestras

Nesnaudė konkurencinėje kovoje dėl poilsiautojų ir kiti Lietuvos kurortai. 1933 m. birželio 10 d. reportaže iš Birštono „Dienos naujienų“ korespondentas rašė: „Kurorto sezonas jau prasidėjo birželio 1 d. ir baigsis tik rugsėjo 15 d. Jau veikia purvo, mineralinės ir angliarūgštės vonios. Baigiamos įruošti mineralinės deguonies vonios ir praplečiama bei patobulinama gydymas elektros terapija. Visa kurorto vadovybė šiemet nauja. Kurorto direktoriumi pakviestas pulkininkas leitenantas daktaras Matulionis.

Visą kurorto ūkį ir darbus administruoja atsargos kapitonas Krasauskas. Nauja vadovybė padarė daug pakeitimų, patobulinimų. Kurorto tvarkymui ir remonto darbams skirta 30 tūkst. litų. Parkas praplėstas, žymiai pagražintas, pravesta naujos alėjos, prisodinta daug naujų gėlynų, klombų. Tvarkoma kanalizacija, seni trobesiai remontuojami arba visai nugriaunami.

Sutvarkytas ir pagražintas Vytauto kalnas. Nuošalinėje vietoje įrengta autobusų stotis. Padaryta naujų žaidimų aikštelių. Ligonių apžiūrėjimas irgi pagerintas. Kurorto ambulatorijoj direktorius už apžiūrėjimą ims tik 6 litus, kurie eis Raudonojo Kryžiaus naudai. Baigus gydymo kursą, ligonio gydymo pasekmės bus patikrintos nemokamai. Voniose visad dežiūriuos du gydytojai, kurie teiks ligoniams reikalingą pagalbą ir nurodymus. Svečių malonumui nusamdytas 4-jo artilerijos pulko orkestras, kuris griežia parke du kartus per dieną. Kurorto restoraną šiemet nuomoja ponas Karpavičius, laikęs centralinį restoraną Kaune.

Maistas restorane, valgant keturis kartus į dieną, kai nuo 4,5 lito. Gyvenantieji kurorto viešbučiuose restorane turės lengvatas. Pernai kurortą aplankė 3 tūkst. vasarotojų. Rūpestingi ir sumanūs kurorto šeimininkai deda visas pastangas gerinti ir patraukti Birštonan ne tik ligonius, bet ir vasaros gražaus poilsio ieškančius išlepintus vasarotojus. Malonūs kurorto šeimininkai, gražiausia mūsų krašto gamta, sausi pušynai, iš visų pusių juosiąs gražusis Nemunas, gražiai žydinčios parko alėjos maloniai vėl priglaus tūkstančius vasarotojų. Pirmieji vasarotojai atvyko iš Karaliaučiaus. Jie Birštonu labai patenkinti“, – prieš 83 metus rašė reportažo iš Birštono autorius.

Kol vieni žmonės rengėsi vykti atostogauti ir svarstė, kurį kurortą pasirinkti, kiti kurortinio sezono pradžią stengėsi išnaudoti kaip progą išnuomoti arba parduoti nekilnojamąjį turtą patogiose ir gražiose vietose, kur taip gražu, žalia, ir gera, kad „net kurortan vykti nereikės“. Štai laikraštyje „Dienos naujienos“ 1932 m. birželio 1 d. numeryje skaitome skelbimą: „3 kambarių butukas. Dabar vasaroti, žiemą su visais patogumais naudotis. Ekonomija: kurorto, tarnaitės, kuro nereikės. Greta auto, prie Nemuno tilto, Aukštojoj Panemunėj, Prezidento A. Smetonos al. 45.“

Norėjo kurorto Pasvaly

Tarpukariu buvo galvojama ne tik apie turimų kurortų plėtrą, bet ir apie naujų kurortinių vietovių kūrimą. 1937 m. birželio 11 d. numeryje laikraštis „Apžvalga“ rašė: „Pasvalys, kaip žinoma, turi didelės gydomosios vertės sieros šaltinius. Deja, ligi šiol mes labai mažai naudojamės tuo gamtos mums dovanotu didelės sveikatos šaltiniu. Tik pastaraisiais laikais ėmėme domėtis šiuo dideliu sveikatos turtu. Pasvalyje susidarė kurortui plėsti komisija, kurią sudaro 12 vietos visuomenės atstovų. Šio mėnesio 6 d. įvyko šio komiteto pasitarimas.

Majoras Petkevičius nurodė į būtinumą plėsti Pasvalio kurortą. Žydų atstovas valsčiaus valdyboje ponas Zalcmanas pasiūlė kurorto tikslams 5 hektarus iš vietinių žydų ganiavų plotų. Tą plotą Pasvalio žydai 1927 metais laimėjo teismo keliu, ir jis tapo jiems pripažintas. Komisija nutarė pasiųsti delegaciją į Kauną gauti sutikimo ir paramos komiteto sumanymams vykdyti. Žydų visuomenės atstovai pareiškė, jog jei pasirodytų, kad 5 hektarų ploto būtų mažai, tai žydų visuomenė yra nusistačiusi šiam tikslui paaukoti dar 10 hektarų iš savo ganiavų ploto.“

Telšiškiai taip pat svarstė, ar nebūtų verta steigti savojo kurorto, kurio pradžia galėtų būti vietos verslininkų sumanytas pastatyti didelis vasarnamis. 1933 m. birželio 13 d. „Dienos naujienos“ rašė: „Germanto ežero apylinkės jau seniai telšiškius viliojo į save, tačiau nebuvo žmonių, kurie šią vietą tinkamai išnaudotų. Tik šiais metais Telšių verslovininkai susiprato šią vietą išnaudoti poilsiui, ir reikia pasakyti, pranašu nebūnant, kad šis vasarnamis duos užuomazgą kurorto pradžiai. Į čia atvyks vasaroti ne tik telšiškiai, bet ir tolimesnių apylinkių žmonės, kuriems Palanga ar kiti ištaigingesni kurortai per brangūs.“