Nuotolinės šeimos gydytojų konsultacijos vis dažniau tampa pirmuoju žingsniu, ieškant pagalbos susirgus.

Kaip rodo gyventojų tyrimas, šiuo metu pagrindinė priežastis, kuri paskatintų gyventojus nuotolinei konsultacijai – tai apribotos galimybės išeiti iš namų dėl ligos (46 proc.) arba būtinybė likti namuose dėl kitų aplinkybių (27 proc.), pavyzdžiui, vaiko priežiūros. Jei susirgtų būdami užsienyje, nuotolinės Lietuvoje dirbančio gydytojo konsultacijos ieškotų 17 proc. apklaustųjų, rodo tyrimas.

Sveikatos priežiūros specialistai pažymi, kad gydytojų konsultacijos nuotoliu reikšmingai didina medicinos paslaugų prieinamumą. Visgi kiekvienu atveju svarbu įvertinti, kada tokia konsultacija yra pakankama, o kada būtinas tiesioginis vizitas pas gydytoją.

Nuotolinės konsultacijos įgauna pagreitį

Pasak sveikatos žalų ekspertės Karolinos Blauzdienės, nuotolinių konsultacijų ilgalaikę vertę išryškino COVID-19 pandemija, kuomet imti diegti inovatyvūs ir pacientų poreikius atitinkantys sprendimai. Šiandien tai – patogi galimybė pasiekti gydytojus ne tik tiems, kurie gyvena atokiau arba susiduria su judumo iššūkiais, bet apskritai visiems pacientams.

„Mūsų inicijuoto tyrimo duomenys rodo, kad nuotolinės konsultacijos vis dar vertinamos kaip alternatyva negalint pasiekti gydytojo fiziškai – dėl ligos, vaikų priežiūros, susirgus būnant užsienyje, gyvenant periferijoje. Kita vertus, 46 proc. respondentų pasirinktų šį kontakto su gydytoju būdą bet kurioje situacijoje. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad gydytojo konsultacija nuotoliu yra visavertis būdas gauti gydytojo patarimą dėl gydymosi ir vaistų, e. receptą, siuntimą tyrimams ar nukreipimą pas gydytoją specialistą“, – sako K. Blauzdienė.

Šeimos gydytoja Elena Šukė pažymi, kad pandemijos laikotarpiu nuotolinės gydytojų konsultacijos tapo ne tik būtinu sprendimu dirbant ekstremaliomis sąlygomis, bet ir esminiu impulsu visos sveikatos sistemos transformacijai bei skaitmenizacijai.

„Iki prasidedant pandemijai nuotolinės konsultacijos buvo taikomos itin retai, o pati jų praktika – fragmentiška. Pandemija tapo lūžio tašku, kuris privertė tiek gydytojus, tiek pacientus greitai adaptuotis ir perprasti naujus bendravimo bei darbo būdus“, – sako šeimos gydytoja.

Kada užtenka nuotolinės konsultacijos

Anot E. Šukės, svarbiausia nuotolinių konsultacijų vertė – tai galimybė greitai ir be didelių pastangų susisiekti su gydytoju, ypač tiems pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis arba gyvena atokiose vietovėse, kuriose medicinos paslaugos sunkiau pasiekiamos. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad atsiradus naujiems simptomams ar poreikiui atlikti fizinę apžiūrą, būtinas tiesioginis vizitas pas gydytoją.

„Jei atsiranda naujų, iki tol nepatirtų simptomų arba reikia objektyviai įvertinti būklę – būtina tiesioginė gydytojo apžiūra. Tačiau tokiais atvejais, kaip vaistų pratęsimas ar tyrimų rezultatų aptarimas, nuotolinė konsultacija yra racionalus ir efektyvus sprendimas“, – sako E. Šukė.

Pasak medikės, esminis sėkmingos sveikatos priežiūros aspektas – tinkamas skirtingų konsultavimo formų suderinimas: „Optimalu būtų taikyti mišrų modelį – kai tiesioginis vizitas skiriamas pirminiam ištyrimui ar ligos paūmėjimui, o tęstiniams stebėjimams ar gydymo korekcijoms pakanka nuotolinės konsultacijos. Tai užtikrina efektyvų paslaugų teikimą, yra patogu pacientui ir leidžia tvariai valdyti sveikatos sistemos resursus.“

Ateities modelis – hibridinės konsultacijos

Remiantis tyrimo rezultatais, 9 iš 10 lietuvių pritaria nuotolinėms gydytojų konsultacijoms, tačiau jas vis dar rezervuotai vertina kaimo vietovių (17 proc.) bei vyresni nei 56 metų gyventojai (15 proc.).

K. Blauzdienės teigimu, siekiant spręsti medicinos paslaugų prieinamumo iššūkius, svarbu užtikrinti visoms gyventojų grupėms paslaugų plėtrą ir kokybę, edukuojant pacientus, kad jie galėtų efektyviai naudotis šiomis technologijomis ir užmegzti ryšį nuotoliniu būdu.

„Tikėtina, jog ateityje vis labiau įsitvirtins hibridinis modelis, kuomet tam tikri klausimai bus sprendžiami nuotoliniu būdu, o esant poreikiui, pacientai kviečiami tiesioginei apžiūrai. Dėl to svarbu užtikrinti sklandų technologinį prieinamumą ir pacientų švietimą, kad visi galėtų pasinaudoti šiomis paslaugomis, nepriklausomai nuo vietos ar amžiaus“, – sako K. Blauzdienė.

Ekspertė priduria, jog jau šiandien yra užtikrintos patogios ir saugios pacientų ir gydytojų konsultavimo sąlygos.

„Pavyzdžiui, registruojantis konsultacijai su šeimos gydytoju, sveikatos draudimo paslaugos klientai gali pasirinkti iš įvairių formatų – telefono skambučio, vaizdo skambučio per „Zoom“, taip pat naudoti „Viber“ ir „WhatsApp“ programėles. Visos šios platformos yra saugios ir atitinka aukščiausius duomenų apsaugos ir privatumo reikalavimus“, − pažymi K. Blauzdienė.

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos iššūkiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2023 m. paskelbtoje apžvalgoje apie gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje atkreipė dėmesį į sveikatos priežiūros iššūkius bei bendrą gyventojų sveikatos būklę Lietuvoje.

Remiantis EBPO apžvalga, 3 iš 10 gyventojų sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvoje nėra patenkinami dėl išlaidų, kelionės atstumo arba laukimo laiko. Šalies gyventojai vis dar susiduria su sisteminiais trukdžiais, norėdami patenkinti savo sveikatos poreikius.

Pavyzdžiui, laukimo laikas pas bendrosios praktikos gydytoją 1 iš 10 gyventojų gali užtrukti ilgiau nei 2 savaites, o pas gydytojus specialistus dar ilgiau − net 40 proc. pacientų Lietuvoje vizito pas kardiologą laukia ilgiau nei mėnesį.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą 2025 m. kovo mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

BNS inf.