Skausmą keliantys kulno „pentinai“

Skausmą keliantys kulno „pentinai“


Nemažai žmonių susiduria su varginančiu pėdos skausmu kulno srityje. Šis nemalonus pojūtis gali atsirasti ne tik dėl nuovargio, ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo, pėdai tenkančio didelio krūvio, bet ir dėl įvairių pėdos ligų.


Dalia VALENTIENĖ


Skausmas kulną dažniausiai perveria žmogui išlipus iš lovos ir bandant žengti pirmuosius žingsnius arba po ilgo sėdėjimo. Minant kulnu, kartais net atrodo, kad jame yra vinis. Ligos pradžioje skausmas gali būti maudžiantis, nestiprus. Negydomas jis stiprėja, uždegimas pereina į lėtinį, pakinta eisena, gali atsirasti problemų kitų sąnarių bei stuburo problemų.


Priežastis – uždegimas


Kai kurie žmonės mano, kad kulno skausmo priežastis – jame esančios ataugos, vadinamieji pentinai. Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojo ortopedo-traumatologo Vytauto Kimčio teigimu, ne ataugos lemia skausmus, jos yra tik padarinys. „Ataugų atsiranda vėlesnėse ligos stadijose. Tikroji skausmo priežastis – plantarinis fascitas. Viena iš struktūrų pade, palaikanti pėdos skliautą, yra padinė fascija, dar vadinama padinė sausplėvė, kuri prasideda kulne ir eina iki pirštų. Vaikštant ji veikia kaip amortizatorius.

REKLAMA


Kasdien dirbant stovimą darbą, avint netinkamą avalynę arba kitaip perkraunant šią fasciją, atsiranda mikroskopinių įtrūkų. Jei nieko nedaroma, fascija ir toliau patiria pernelyg didelį krūvį. Toje vietoje, kur ji tvirtinasi prie kulno, gali prasidėti uždegimas. Dėl to ima skaudėti kulną“, – paaiškina gydytojas.


Ką dažniausiai užklumpa kulno skausmas?


Kulnų skausmus daugiausia patiria vidutinio amžiaus žmonės, dažniau moterys, turinčios antsvorio, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. „Vienas iš rizikos veiksnių, kodėl susergama plantariniu fascitu, yra amžius. Dažniausiai kulno skausmais skundžiasi 40–60 m. amžiaus žmonės.


Kol žmogus jaunas, veikia įvairūs kompensaciniai mechanizmai, nes pėdos skliautą išlaiko ne vien plantarinė fascija, yra ir kitų struktūrų. Ilgainiui jos pavargsta, todėl didesnis krūvis perkeliamas plantarinei fascijai ir ją pertempus prasideda uždegimas. Kitas rizikos veiksnys – pėdai tenkantis pernelyg didelis fizinis krūvis šokinėjant, bėgant. Todėl skausmas kulne neretai pasireiškia sportininkams, bėgikams, šokėjams, ypač baleto. Prie rizikos veiksnių galima priskirti ir didelį antsvorį, kuris labai apkrauna pėdas ir gali sukelti plantarinį fascitą.

REKLAMA


Jeigu asmuo visą gyvenimą nemankštino pėdų, nedarė tempimo pratimų, moteris visą gyvenimą vaikščiojo su aukštakulniais ir galiausiai nebegali pastatyti kulno ant žemės be jų, tada kyla didelė rizika, kad teks susidurti su kulno skausmu“, – sako ortopedas-traumatologas V. Kimtys.


Pašnekovo teigimu, įtakos turi ir pėdos anatomija. Plokščiapadžiams arba tiems, kurių iškilus pėdos skliautas, irgi gali išsivystyti plantarinis fascitas. Daugiau nei 20 proc. žmonių yra nustatoma plokščiapėdystė. Ši patologija dažniausiai būna paveldėta ir atsiranda dar vaikystėje, bet gali išsivystyti ir suaugusiesiems.


Plokščia pėda vargina ir vyrus, bet dažniau – moteris. Menopauzės laikotarpiu organizme keičiasi hormoninė pusiausvyra, silpnėja raiščių sistema, dėl to gali pradėti vystytis plokščiapėdystė: pėdos raiščiai, sausgyslės nebelaiko pėdos skliauto, ir pėda pradeda plokštėti. Plokščiapėdystė gali išsivystyti ir po kai kurių persirgtų ligų, tokių kaip rachitas, poliomielitas.


Po padikauliais esančioje pėdos dalyje skausmas kyla dėl pėdos skliautų pakitimų, kai beveik visu padu liečiama žemė. Tokia pėdos problema lemia netaisyklingą krūvių pasiskirstymą, o didžiausia apkrova paprastai tenka fascijai.


Įtakos kulnų skausmams gali turėti ir iškrypęs pėdos nykščio sąnarys. „Tačiau toji įtaka netiesioginė. Esant nykščio sąnario deformacijai, keičiasi visa pėdos anatomija, atramos taškai, pėda ima plokštėti. Sveika pėda į pagrindą turi remtis trimis taškais – kulnu, pirmu ir penktu padikauliu, o kai kauliukas išsikišęs, pėda nebeturi taisyklingos atraminės funkcijos, plokštėja, dėl to gali atsirasti ir plantarinis fascitas“, – sako medikas.



Svarbiausia – pašalinti skausmo priežastį


Gydytojo ortopedo-traumatologo kabineto slenkstį žmogus dažniausiai peržengia prabėgus pusmečiui ar metams nuo skausmų atsiradimo pradžios. „Pirmiausia reikia nustatyti skausmo priežastį. Turintiesiems plokščią pėdos skliautą į avalynę rekomenduojama įsidėti specialius vidpadžius, kad taisyklingai būtų paskirstytas pėdai tenkantis krūvis. Vidpadžių būna įvairių, pagal kiekvieno žmogaus pėdos anatomiją ir ligos pobūdį. Geriausia, kad jie būtų pagaminti individualiai.


Pigūs, kieti vidpadžiai yra nepatogūs, gali sukelti problemų. Derėtų rinktis tokius, kurie turi silikoninį paminkštinimą po kulnu. Jeigu žmogus nutukęs, būtina atsikratyti antsvorio, nes pėdą skauda dėl to, kad ji nebegali panešti didelio kūno svorio. Paprastai besiskundžiantys kulno skausmais pacientai siunčiami pas reabilitologus. Mankštos ir tempimo pratimai yra galingiausi ginklai prieš plantarinį fascitą.


Specialūs pratimai leidžia išjudinti pėdą, Achilo sausgyslės raumenų grupę. Jei Achilo sausgyslė pernelyg trumpa, žmogus negali atlikti normalaus žingsnio, visas krūvis nuo jos persiduoda į padą, vadinasi, plantarinė fascija yra pertempiama, plėšiama nuo kulnakaulio. Reabilitologai rekomenduoja mankštas, kurios padeda atlaisvinti Achilo sausgyslę, taikomi ir fascijos tempimo pratimai, kurie padaro ją elastingesnę. Norint nejausti skausmo pėdoje, rytais reikia atlikti tam tikrus pėdos mobilizavimo ir tempimo pratimus dar lovoje.


Juos gali parodyti reabilitologai. Teigiamai veikia ir fizioterapinės, šildančios procedūros. Kai kada kulno skausmams gydyti taikoma smūginės bangos terapija, tačiau ji padeda tik numalšinti skausmą, o tikroji priežastis – sumažėjęs sausgyslės elastingumas ar plokščiapėdystė, niekur nedingsta, po kurio laiko skausmas vėl gali sugrįžti. Ši liga linkusi kartotis, jei nepašalinsime tikrosios skausmo priežasties. Ir toliau gali būti bėdų, jei avėsite netinkamą avalynę, apkrausite pėdą pernelyg dideliu fiziniu krūviu“, – dėsto gydytojas.

REKLAMA


Chirurginio gydymo, norint įveikti kulno skausmą, prireikia labai retai. „Beveik 98 proc. ligonių pasveiksta gydomi alternatyviai: parinkus tinkamus vidpadžius į avalynę, koreguojant pėdą įvairiais tempimo pratimais, prireikus vartojant vaistus nuo uždegimo. Kartais tenka įpjauti fasciją ir atpalaiduoti pernelyg didelį jos įtempimą, bet šis gydymas taikomas išimtinai retai“, – tikina gydytojas ortopedas traumatologas V. Kimtys.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.