Savaitės kalendorius: Sen Gotardo tunelis, žemės drebėjimas Maroke ir kiti svarbūs įvykiai

Savaitės kalendorius: Sen Gotardo tunelis, žemės drebėjimas Maroke ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 140 metų


BAIGTAS SEN GOTARDO TUNELIS


1880 m. vasario 29 d. Alpių kalnuose baigta Sen Gotardo geležinkelio tunelio, sujungusio Italiją su Šveicarija, statyba. Abiejų valstybių inžinieriams ir darbininkams, 1872 m. pradėjusiems statybos darbus, teko labai sunkiomis sąlygomis iškirsti 15 km ilgio tunelį. Daugybė skeptikų manė, kad šis itin sudėtingas projektas žlugs. Tuo metu, neturint tikslių matavimo prietaisų, buvo itin sunku pasiekti, kad šiaurinė ir pietinė kryptys susijungtų, bet galiausiai pavyko tai padaryti tiksliai. Tunelio statybos darbai prilygo 14,7 tonų aukso vertei ir nusinešė daugiau nei 180 darbininkų gyvybes. 1980 m. netoliese buvo atidarytas automobilių tunelis, o 2016-aisiais – naujas geležinkelio tunelis.


Savaitės kalendorius: Sen Gotardo tunelis, žemės drebėjimas Maroke ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 210 metų


GIMĖ POPIEŽIUS LEONAS XIII


1810 m. kovo 4 d. Karpineto Romano mieste (Italijoje, netoli Romos) aristokratų šeimoje gimė 256-asis Romos katalikų popiežius Leonas XIII (pasaulietinis vardas – Vinčencas Džoakinas Rafaelė Luidžis Pečis). Studijavo universitetuose Viterbe ir Romoje, 1836 m. tapo teologijos mokslų daktaru. Dirbo popiežiaus diplomatinėje tarnyboje. 1846 m. tapo vyskupu, 1853 m. – kardinolu. 1878-aisiais buvo išrinktas popiežiumi. Buvo itin veiklus ganytojas, išleido net 88 enciklikas (daugiau nei bet kuris kitas popiežius), aktyviai rėmė katalikų misijas pasaulyje, ragino rūpintis paprastais darbininkais, siekti kuo didesnio socialinio teisingumo. Savo veikla prisidėjo prie politinės krikščioniškosios demokratijos srovės formavimosi. Vykdė liberalias Bažnyčios reformas. Vadovavo pasaulio katalikams daugiau nei ketvirtį amžiaus. Mirė Romoje 1903 m. liepos 20 d., sulaukęs garbingo 93 metų amžiaus.


Savaitės kalendorius: Sen Gotardo tunelis, žemės drebėjimas Maroke ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 140 metų


GIMĖ IVARAS KROIGERIS


1880 m. kovo 2 d. Kalmare (Švedijoje) verslininko šeimoje gimė pramonininkas, inžinierius, vienas turtingiausių XX a. pirmosios pusės pasaulio žmonių Ivaras Kroigeris. Baigęs statybos inžinerijos studijas, dirbo Afrikoje, Indijoje, Amerikoje, vadovavo stambiems statybos projektams. 1912 m. jo įmonė pastatė garsiąją naująją Stokholmo rotušę ir olimpinį stadioną. Iš tėvo paveldėjęs degtukų fabriką, sukūrė tikrą degtukų gamybos imperiją. Teikdamas paskolas įvairių šalių vyriausybėms, mainais gavo degtukų gamybos monopolio teisę įvairiose Europos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse (taip pat ir Lietuvoje; I. Kroigeriui priklausė Kaune veikęs degtukų fabrikas „Liepsna“). Švedų koncernas tiekė pasaulio rinkai 75 proc. degtukų. Taip pat verslininkas turėjo celiuliozės ir popieriaus gamyklų tinklą, valdė didžiulius miškų plotus, kontrolinį korporacijos „Ericsson“ akcijų paketą. Jo valdyto turto vertė prilygtų maždaug 40 mlrd. eurų. 1932 m. kovo 12 d. 52-ejų verslininkas rastas nusižudęs (ar nužudytas) savo bute Paryžiuje. Mirties aplinkybės – miglotos.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: Sen Gotardo tunelis, žemės drebėjimas Maroke ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 60 metų


ŽEMĖS DREBĖJIMAS MAROKE


1960 m. vasario 29 d. Maroke, Atlanto vandenyno pakrantėje, esantį Agadyro uostamiestį ir jo apylinkes supurtė stiprus žemės drebėjimas. Vos 15 sekundžių trukusios stichijos metu daugelis miesto pastatų buvo sugriauti. Žuvo apie 15 tūkst. žmonių, daugybė buvo sužeisti, 35 tūkst. liko be pastogės. Sugriuvo net daugybę negandų atlaikiusi XVI a. statyta tvirtovė. Drebėjimo sukeltas cunamis dar labiau sugriovė uosto rajoną. Gelbėti sužeistuosius buvo labai sunku, tvyrojo tam metų laikui neįprastas 35–40 laipsnių karštis. Kilo didžiulis epidemijų pavojus, išgyvenusieji buvo evakuoti, o virš griuvėsių buvo skleidžiamos dezinfekcinės priemonės, taip pat barstomi žiurkių nuodai (daugybė graužikų iš sugriuvusios miesto kanalizacijos pasklido po griuvėsius, graužė lavonus). Į pagalbą Maroko gelbėtojams ir kariškiams atskubėjo gausios prancūzų ir amerikiečių pajėgos.


Savaitės kalendorius: Sen Gotardo tunelis, žemės drebėjimas Maroke ir kiti svarbūs įvykiai


Prieš 120 metų


MIRĖ HENRIKAS BUKAUSKIS


1900 m. kovo 1 d. Stokholme mirė 1863–1864 m. sukilimo dalyvis, antikvaras, bibliofilas Henrikas Bukauskis. Gimė dvarininkų šeimoje Kaukliuose (Pasvalio r., netoli Pušaloto) 1836 m. sausio 6 d. Baigęs Šiaulių gimnaziją, įstojo į Maskvos universitetą, studijavo teisę. Prasidėjus sukilimui, įstojo į Boleslovo Dluskio vadovaujamą būrį, vėliau buvo vieno svarbiausių sukilimo vadų, kunigo Antano Mackevičiaus adjutantu. Kautynėse prie Papilės sužeistas. Sukilėliams pralaimint, sugebėjo pasiekti Švediją, apsigyveno Stokholme, įsteigė antikvariatą. Rinko polonistinę ir lituanistinę medžiagą (taip pat knygas ir įvairius daiktus, išgabentus iš Lietuvos į Švediją per XVII–XVIII a. karus), leido katalogus. Buvo vienas garsiojo Šiaurės muziejaus steigėjų. Daug knygų ir eksponatų padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui ir Jogailaičių bibliotekai, taip pat Šveicarijos Rapersvilio mieste įsteigtam Lenkų muziejui (iš jo daug eksponatų tarpukariu buvo pervežti į Varšuvą, bet pražuvo per karą 1939 m.). 1900-aisiais parėmė lietuvių skyrių Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Palaidotas Stokholme, vėliau palaikus planuota perkelti į Pušalotą arba Krokuvą. Galiausiai jie perlaidoti Rapersvilyje, greta Lenkų muziejaus įkūrėjo, iš Lietuvos kilusio grafo Vladislovo Pliaterio kapo.