Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 70 metų


ŽEMĖS DREBĖJIMAS EKVADORE


1949 m. rugpjūčio 5 d. 6,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas supurtė centrinę Ekvadoro dalį. Buvo labai sugriautas Ambato miestas ir dar pusšimtis gyvenviečių. Ekvadore seisminis aktyvumas yra nuolatinis, bet 1949 m. žemės drebėjimas buvo antras pagal stiprumą nuo pat XVIII a. Jis užklupo žmones nepasiruošusius. Sugriuvo didžiulė Ambato bažnyčia, kur tuo metu vyko pirmosios Komunijos ceremonija, žuvo daugybė vaikų ir jų artimųjų. Kalnuose didelės nuošliaužos palaidojo kaimus su jų gyventojais. Žemėms ir akmenims užgriuvus upių slėnius, kilo potvyniai. Negana to, sudužo lėktuvas, į nelaimės regioną skraidinęs 32 gelbėtojus. Iš viso stichija nusinešė daugiau kaip 5 tūkst. gyvybių.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


GIMĖ JURGIS ELISONAS


1889 m. rugpjūčio 4 d. Aukštadvaryje (Kupiškio r.) gimė pedagogas, zoologas, kraštotyrininkas, muziejininkas, tautosakininkas Jurgis Elisonas. Jo tėvas buvo iš Latvijos kilęs dvaro ūkvedys. Prosenelis iš mamos pusės dalyvavo 1863 m. sukilime. Berniukas mokėsi Rygoje, Panevėžyje, Pskove. 1909 m. įstojo į Sankt Peterburgo universitetą, studijavo gamtos mokslus. Aktyviai dirbo lietuvių organizacijose ir spaudoje. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Rusijos kariuomenėje.


Grįžęs į tėvynę, tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Nuo 1919 iki 1940 m. dirbo pedagoginį darbą, buvo gimnazijų direktoriumi Panevėžyje, Kėdainiuose, Lietuvos universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universitetas), Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytoju. J. Elisono ir bendraminčių iniciatyva 1925-aisiais buvo įkurtas Panevėžio kraštotyros muziejus. Pirmosios sovietų okupacijos metu J. Elisonas buvo suimtas, Panevėžio kalėjime žiauriai tardomas. Trumpai dirbo Lietuvos mokslų akademijoje, karo metais daugiausia dėmesio skyrė Panevėžio muziejui. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė Vysbadene (Vokietijoje) 1946 m. sausio 4 d.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


GIMĖ KNUTAS HAMSUNAS


1859 m. rugpjūčio 4 d. Hamsunde, centrinėje Norvegijos dalyje, kaimo siuvėjo Pederio Pederseno ir Toros Olsdater šeimoje gimė rašytojas Knutas Hamsunas (pavardė kilo iš kūrybinio pseudonimo, o šis – iš gimtojo viensėdžio pavadinimo). Dešimties metų Knutas pradėjo dirbti dėdės įmonėje. Giminaitis su berniuku elgėsi žiauriai, dažnai mušė.


Būdamas septyniolikos, vaikinas ėmė klajoti po pasaulį, išbandė įvairias profesijas (tarp jų – ir kiaulidės darbininko), kurį laiką gyveno Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aštuoniolikos parašė pirmąją apysaką. Rašytojas skurdo, pripažinimo ilgai nesisekė sulaukti. Pagaliau leidėjai ir skaitytojai atkreipė dėmesį į jo romaną „Badas“, išleistą 1890 m. 1898-aisiais rašytojas vedė pirmą, 1909 m. – antrą kartą. 1917-aisiais pasirodė vienas garsiausių rašytojo romanų „Žemės syvai“, iš esmės lėmęs, kad 1920 m. K. Hamsunas pelnė Nobelio literatūros premiją.

REKLAMA


Antrojo pasaulinio karo metais rašytojas parėmė okupantams tarnavusią kolaboracinę Vidkuno Kvislingo vadovaujamą Norvegijos vyriausybę, neslėpė simpatijų Adolfui Hitleriui. Už tai skaudžiai sumokėjo – daugelis norvegų jį pasmerkė kaip tautos išdaviką. Po karo K. Hamsunas buvo suimtas, teisiamas. Beveik apakęs, gyvenimo saulėlydį praleido senelių globos namuose. Mirė 1952 m. vasario 19 d. Niorholmene, pietinėje Norvegijos dalyje, sulaukęs 92-ejų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 250 metų


GIMĖ VASILIJUS STASOVAS


1769 m. rugpjūčio 4 d. Maskvoje neturtingų dvarininkų šeimoje gimė rusų architektas Vasilijus Stasovas. Mokėsi gimnazijoje prie Maskvos universiteto. Anksti neteko tėvo. Dirbo braižytoju, architekto padėjėju. Vadovybė atkreipė dėmesį į gabų jaunuolį, 1801–1802 m. jis buvo išsiųstas semtis architektūros žinių į Prancūziją ir Italiją. Grįžęs daugiausia dirbo Sankt Peterburge. 1808-aisiais gavo architekto diplomą prestižinėje Romos Šv. Luko akademijoje ir tapo aukštu pareigūnu – Rusijos imperatoriaus kabineto architektu. Nuo 1811 m. – akademikas. Suprojektavo daugybę puikių pastatų bei paminklų Sankt Peterburge ir kitose Rusijos imperijos vietose. Vilniuje pagal V. Stasovo projektą 1824–1832 m. buvo rekonstruoti buvę Vyskupų rūmai, tapę generalgubernatoriaus rezidencija. Taip savo iki šiol mažai pakitusį siluetą įgavo dabartinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmai Simono Daukanto aikštėje. V. Stasovas mirė 1848 m. rugsėjo 5 d. Sankt Peterburge.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų


PATENTUOTAS ŠALDYTUVAS


1899 m. rugpjūčio 8 d. amerikietis Albertas Maršalas patentavo šaldytuvą. Žmonija nuo pačių seniausių laikų ieškojo būdų, kaip kuo ilgiau išlaikyti maisto produktus nesugedusius. Tam nuo seno buvo kasami rūsiai, įrengiamos ledainės. Tačiau tikras perversmas produktų laikymo srityje įvyko išradus šaldytuvą. XIX a. tokį įrenginį bandė sukurti dešimtys žmonių. 1899 m. inžinierius A. Maršalas iš Broktono (Jungtinių Amerikos Valstijų Minesotos valstijoje) patentavo šaldytuvą. Šie namų ūkyje nepakeičiami įrenginiai pradėjo plisti nuo 1911-ųjų, kai įmonė „General Electric“ ėmė gaminti ganėtinai kompaktiškus, įprastos virtuvės spintos dydžio šaldytuvus. Tačiau pirmieji šaldytuvai veikė gana triukšmingai, skleidė ne visada malonų kvapą. Ilgainiui jų konstrukcija buvo tobulinama. Iki Antrojo pasaulinio karo buitiniai šaldytuvai vis dar buvo prabanga – kai kurie kainavo net brangiau nei lengvieji automobiliai. Lietuvoje buitinius šaldytuvus 1963 m. pradėjo gaminti Alytuje įkurta bendrovė „Snaigė“.