GIMĖ ČARLIS ČAPLINAS

1889 m. balandžio 16 d. Londone gimė aktorius Čarlis Čaplinas. Tėvai buvo estrados artistai. Motina šoko ir dainavo operetėse, tėvas buvo populiarus dainininkas, gastroliavęs įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Ėmęs baisiai gerti, tėvas mirė tesulaukęs 37-erių. Motina išprotėjo ir buvo uždaryta į psichiatrijos kliniką. Du sūnūs – Sidnis ir Čarlis – atsidūrė vaikų globos namuose. Čarlis šoko ir vaidino vaikų ansamblyje, tapo žiūrovų mėgstamu jaunuoju artistu, vėliau vaidino suaugusiųjų trupėse. 1910 ir 1912 m. su trupe gastroliavo JAV. Atvykęs į šią šalį antrą kartą, Čarlis nusprendė pasilikti.

Jį pastebėjo kino režisierius Makas Senetas ir pakvietė į savo studiją. Iš pradžių Čarlis vaidino mergišių, aferistą, tačiau labiausiai jam tiko jį išgarsinęs valkatos vaidmuo. 1914 m. Č. Čaplinas savarankiškai sukūrė pirmąjį filmą. Jau 1917-aisiais jis tapo milijonieriumi, o po penkerių metų pasistatė rūmus su 40 kambarių, kino sale ir vargonais. 1952 m. Č. Čaplinas apsigyveno Šveicarijoje, kur ir mirė, sulaukęs 88-erių. Jis buvo vedęs keturis kartus ir susilaukė vienuolikos vaikų.

Prieš 50 metų

GIMĖ ALGIMANTAS JUOZAKAS

1969 m. balandžio 13 d. Vilniuje gimė Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, policijos pareigūnas Algimantas Juozakas. Vaikystėje su šeima dvejus metus gyveno Kuboje. Baigęs prekybos mokyklą Vilniuje, dirbo parduotuvėje. Atliko privalomąją tarnybą sovietų kariuomenėje. 1991 m. balandį pradėjo tarnauti Lietuvos policijoje, tapo greitojo reagavimo policijos rinktinės „Aras“ pareigūnu. 1991 m. rugpjūčio 31 d., budėdamas Medininkų kontrolės poste, kartu su kitais Lietuvos pareigūnais buvo nužudytas sovietų Ypatingosios paskirties milicijos būrio smogikų. A. Juozakui tebuvo 22-eji. Drauge su bendražygiais palaidotas Antakalnio kapinėse. Po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

Prieš 360 metų

MIRĖ SIMONAS DACHAS

1659 m. balandžio 15 d. Karaliaučiuje, sulaukęs 53-ejų, mirė žymus vokiečių poetas Simonas Dachas. Gimė 1605 m. liepos 29 d. Klaipėdoje (kitais duomenimis – Pervalkoje). Tėvas buvo vokiečių ir lietuvių kalbų vertėjas, dirbo teisme. Simono brolis Jonas taip pat tapo vertėju, o sūnėnas Valentinas – lietuvių parapijos kunigu. Baigęs mokyklą Klaipėdoje, S. Dachas išvyko mokytis į Karaliaučių, vėliau – į Vitenbergą, Magdeburgą. Karaliaučiaus universitete baigė filosofijos ir teologijos studijas.

Dirbo privačiu mokytoju, vadovavo chorui, laidotuvėse giedodavusiam paties S. Dacho sukurtas velioniui skirtas giesmes. Todėl poetas buvo pramintas mirties dainiumi. Išgarsėjo vokiškai ir lotyniškai rašomais eilėraščiais ir scenos veikalais. Tapo Karaliaučiaus universiteto profesoriumi (dėstė antikinę literatūrą ir poetiką), rektoriumi. Populiariausias S. Dacho kūrinys – poema „Taravos Anikė“. Klaipėdoje S. Dachui yra pastatytas paminklas: postamente yra poeto bareljefas, o viršuje – Taravos Anikės skulptūra. Su žmona Regina Pol poetas susilaukė aštuonių vaikų.

Prieš 260 metų

MIRĖ GEORGAS FRYDRICHAS HENDELIS

1759 m. balandžio 14 d. Londone, sulaukęs 74-erių, mirė kompozitorius Georgas Frydrichas Hendelis. Gimė 1685 m. vasario 23 d. Halėje (Vokietijoje) barzdaskučio-chirurgo ir liuteronų pastoriaus dukters šeimoje. Ketverių jau skambino klavesinu, išmoko groti ir smuiku, vargonais, o vienuolikos parašė pirmuosius kūrinius. Aštuoniolikmetis vaikinas tapo katedros vargonininku. Tačiau tėvas norėjo, kad sūnus taptų teisininku, muziką laikė nerimtu užsiėmimu. Baigęs gimnaziją, Georgas Frydrichas studijavo Halės universitete teisę, kartu mokėsi ir muzikos. 1703 m. išvyko į Hamburgą, ten parašė pirmąsias operas „Almira“ ir „Neronas“. 1706–1709 m. dirbo Italijoje, trumpam buvo apsistojęs Hanoveryje, vėliau iki pat mirties gyveno Anglijoje, kur tapo operos teatro ir Karališkosios muzikos akademijos vadovu. 1753-iaisiais apako, tačiau tęsė muziko kelią. Likus kelioms dienoms iki mirties, pats dirigavo orkestrui. Jo kūrybos palikimas – 40 operų, 32 oratorijos ir daugybė kitų kūrinių.

Prieš 80 metų

GIMĖ ROMUALDAS GRANAUSKAS

1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose gimė rašytojas Romualdas Granauskas. Mokėsi Šaukliuose, Mažeikiuose, Sedoje, pradėjo rašyti apsakymus dar mokyklos suole. Po privalomosios tarnybos sovietų kariuomenėje studijavo Kauno jūreivystės mokykloje ir politechnikos institute. Jaunystėje dirbo daugybę darbų – buvo šaltkalviu, betonuotoju, spaustuvininku, muzikantu, dailide, padirbėjo Mosėdžio vidurinėje mokykloje. Ilgam tapo žurnalistu, darbavosi „Mūsų žodžio“, „Nemuno“ redakcijose. 1972 m., palikęs gimtąją Žemaitiją, persikėlė į Kauną, vėliau – į Vilnių.

Kūriniuose daugiausia vaizdavo sudėtingą lietuvių tautos virsmą sovietmečiu per paprastų žmonių likimus, kolūkių sistemos plūgu nupjautas tradicinio kaimo šaknis, agrarinės kultūros saulėlydį, sunkų kaimo žmogaus pritapimą prie sovietmečio miesto rutinos. Įtaigūs siužetai ir herojų portretai, nuoširdumas, nekonformistiškas sovietmečio realybės apnuoginimas R. Granausko kūrybą pavertė širdimi išjaustu sudėtingos epochos liudijimu. Jo kūriniai „Gyvenimas po klevu“, „Duburys“, „Rūkas virš slėnių“ ir daugelis kitų paliečia skaitytojo sielos gelmes. Rašytojas mirė Vilniuje 2014 m. spalio 28 d., sulaukęs 75-erių.