Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 130 metų


NUSKENDO „SS VAITARNA“


1888 m. lapkričio 8 d. Indijos vandenyne, Didžiosios Britanijos valdomoje Indijoje, prie dabartinės Gudžarato valstijos krantų, sudužo Bombėjuje registruotai bendrovei „Shepherd & Co“ priklausęs laivas „SS Vaitarna“. Jis plaukė iš Mandvio uostamiesčio į Bombėjų. Beveik 52 metrų ilgio ir 8 metrų pločio laineris buvo pastatytas Škotijoje 1885 m. Daugiausia plaukiojo tarp įvairių Indijos uostamiesčių, gabeno keleivius ir krovinius. Vandenyne kilus galingai tropinei audrai, laivas nuskendo. Žuvo 746 žmonės (703 keleiviai ir 43 įgulos nariai). Dėl didžiulio aukų skaičiaus „SS Vaitarna“ vadinama Indijos „Titaniku“.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


GIMĖ TADAS VRUBLEVSKIS


1858 m. lapkričio 8 d. Vilniuje gimė teisininkas, advokatas, visuomenininkas Tadas Vrublevskis. Jo tėvas Eustachijus Vrublevskis buvo žymus Vilniaus gydytojas homeopatas. Tėvai artimai bendravo su 1863–1864 m. sukilimo dalyviais, o dėdė Valerijonas Vrublevskis buvo vienas iš šio sukilimo vadų.


Kaip ir tėvas, Tadas norėjo tapti gydytoju, bet iš medicinos studijų Sankt Peterburgo ir Varšuvos universitetuose buvo pašalintas, mat priklausė slaptoms organizacijoms. 1881-aisiais buvo rusų valdžios dvejiems metams ištremtas į Sibirą, Tobolsko guberniją. 1886 m. gavo teisininko diplomą, eksternu baigęs Sankt Peterburgo universitetą. Grįžęs į Vilnių, vertėsi advokato praktika, dažnai gynė kaltinamuosius politinėse bylose (tarp jų – antivyriausybine veikla kaltintus lietuvių, baltarusių tautinio judėjimo dalyvius), 1905-aisiais – maišto šarvuotyje „Potiomkinas“ dalyvius, tapo žinomas visoje Rusijos imperijoje.


Kai Vilniaus kraštą okupavo Lenkija, T. Vrublevskis toliau gynė persekiojamus lietuvius. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. Iš tėvų paveldėjo gausią biblioteką, toliau ją plėtė, didžiąją dalį uždirbtų pinigų skyrė knygoms, rankraščiams, žemėlapiams, atvirukams, fotografijoms ir kitiems spaudiniams pirkti. Planavo biblioteką padovanoti Vilniaus miestui. 1926 m. ši biblioteka tapo valstybinė. Dabar tai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. T. Vrublevskis mirė Vilniuje 1925 m. liepos 3 d., palaidotas Rasų kapinėse.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


KRIŠTOLINĖ NAKTIS VOKIETIJOJE


1938 m. lapkričio 9 d. Vokietijoje surengta vadinamoji Krištolinė naktis – virtinė žydų pogromų. Adolfo Hitlerio vadovaujami naciai seniai laukė progos griebtis jėgos prieš žydų tautybės gyventojus (jų Vokietijoje buvo pusė milijono). Formaliu pretekstu leisti smogikams siaubti turtą, mušti ir netgi žudyti žydus tapo žmogžudystė Paryžiuje. Vokietijoje gimęs Lenkijos žydas Heršelis Grynšpanas 1938 m. lapkričio 7 d. nužudė Vokietijos ambasados Prancūzijoje patarėją Ernstą fon Ratą. Nacistai (visų pirma – sukarintų organizacijų smogikai), palaikomi valdžios struktūrų, naktį iš lapkričio 9-osios į 10-ąją visoje Vokietijoje pradėjo siaubti ir deginti žydams priklausančias parduotuves, įmones ir įstaigas, namus, mušti ir žudyti žydų tautos atstovus.


Žuvo ne mažiau kaip 91 žmogus, dešimtys tūkstančių patyrė smurtą ir pažeminimą. Buvo nusiaubtos ar sudegintos 267 sinagogos, 7,5 tūkst. įmonių, įstaigų, gyvenamųjų pastatų. Žydai patyrė apie 25 mln. reichsmarkių nuostolį. Iš šios sumos net 5 mln. teko sudaužytiems langams ir vitrinoms. Iš čia ir kilo pogromų pavadinimas – Krištolinė naktis. Ši akcija tapo pirmuoju masiniu smurto prieš žydus proveržiu nacių valdomoje Vokietijoje.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 90 metų


PATENTUOTA ELEKTRINĖ BARZDASKUTĖ


1928 m. lapkričio 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės atsargos pulkininkas Džeikobas Šikas (1877–1937) patentavo pirmąją elektrinę barzdaskutę (prekių ženklas – „Schick“). Aštrūs metaliniai skustuvai buvo žinomi nuo gilios senovės. Jų randama ir Lietuvos archeologiniuose paminkluose. Tačiau skustuvas – pavojingas įrankis, kuriuo galima susižaloti. 1910 m. Kingas Kampas Džiletas patentavo saugius vadinamojo drėgnojo skutimosi peiliukus (prekių ženklas – „Gillette“). Dž. Šikas nebuvo labai patenkintas drėgnuoju skutimosi būdu ir išrado sausajam skutimuisi tinkamą elektrinį skustuvą. Ilgainiui tobulino savo išradimą, sukūrė visokių patogių priedų, leidžiančių švariai nusiskusti nenaudojant vandens ir putų. Pagrindinis elektrinės barzdaskutės pranašumas – ja neįmanoma įsipjauti.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 80 metų


GIMĖ DŽO DASENAS


1938 m. lapkričio 5 d. Niujorke žydų teatro aktoriaus bei režisieriaus ir smuikininkės šeimoje gimė dainininkas Džo Dasenas (tikr. Džozefas Aira Dasenas). Jo tėvų ir senelių šaknys buvo dabartinėje Ukrainoje, Austrijoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Kai berniukas buvo dar mažas, šeima persikėlė į Prancūziją. Džo mokėsi ir studijavo Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), dirbo valytoju, šaltkalviu, virėju.


Tėvas, pradėjęs režisuoti filmus, paprašė Džo įrašyti keletą dainų filmų garso takeliams. Netrukus jos buvo išleistos kaip atskira plokštelė. Džo įsidarbino diktoriumi ir laidų vedėju vienoje iš Paryžiaus radijo stočių. Dainavo angliškai, prancūziškai, vokiškai, itališkai, ispaniškai ir netgi graikiškai. Jo lyriškos dainos (ypač atliekamos prancūziškai) labai išpopuliarėjo. Džo daug padėjo pirmoji žmona Maris Masjera, tapusi jo vadybininke ir sekretore. Tačiau kai neišnešiotas gimė ir po penkių dienų mirė pirmasis vaikas, Džo ją paliko. Tuo metu jis jau buvo šlovės viršūnėje, buvo išleidęs šūsnį sėkmingų muzikos albumų, turėjo minias gerbėjų visame pasaulyje ir milijonus frankų. Pinigus dainininkas investavo į namą šalia Paryžiaus, kur buvo įkurta ir privati įrašų studija, bei prabangų vasarnamį Taityje.


Tolimoje saloje jis mėgo žvejoti. 1978 m. žurnalų viršeliuose ėmė mirgėti Džo ir naujos jo meilės – Kristinos Delvo – nuotraukos. Pora iškėlė prašmatnias vestuves ir iškeliavo į povestuvinę kelionę po Šiaurės Ameriką. Tų pačių metų rudenį gimė sūnus Džonatanas, po metų – antrasis sūnus Žiuljenas. Tačiau prabėgus vos kelioms savaitėms po Žiuljeno gimimo Džo išsiskyrė ir su antrąja žmona. Tuo metu jį jau vargino rimtos širdies problemos. Dainininkas mirė nuo infarkto Taityje 1980 m. rugpjūčio 20 d., eidamas 42-uosius metus. Palaidotas Holivude (Kalifornijos valstijoje, JAV).



Panašios naujienos:


Pusjuodis Pasviręs tekstas Pabrauktas tekstas Užbrauktas tekstas | Lygiuoti pagal kairįjį kraštą Centre Lygiuoti pagal dešinįjį kraštą | Įterpti šypsenėlę Spalva | Paslėptas tekstas Įkelti citatą Spoileris