Žmonių valgymo įpročiai nuolat kinta ir tokie pokyčiai šiais laikais nebepriklauso nuo sezono. Dabar jiems įtaką daro ir karantinas, ir globalizacija, ir dėmesys tvarumui bei, žinoma, sveiko gyvenimo būdo tendencijos. Remdamasis „Rewe“ grupės, vienos didžiausių prekybininkių Vokietijoje, valdančios prekybos tinklą „Iki“, duomenimis Mindaugas Tamošiūnas, „Iki“ kategorijų valdymo vadovas, sako, kad žmonės sveikai maitintis nori ne tik atėjus šiltajam metų sezonui, bet apskritus metus, o ši tendencija pastebima ne tik Lietuvoje, bet ir bene visose Europos šalyse.

„Šiais laikais žmonės dėmesį į savo mitybą pradeda kreipti ne tik dėl prasidėjusio pavasario ar dėl pandemijos sukurtos naujos realybės, kuri mus privertė labiau prižiūrėti savo sveikatą. Subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas – tendencija, kuri jau senokai yra paplitusi Europoje“, – sako jis.

Produktų sezoniškumas išlieka aktualus

M. Tamošiūno teigia, kad kiekvienas sezonas turi jam būdingus produktus, tačiau žvelgiant iš platesnės perspektyvos – žmonės visoje Europoje panašiai stengiasi maitintis apskritus metus. Vartotojai šiuo metu bando prisitaikyti prie pandemijos sukeltos situacijos, stengiasi išlikti saugūs ir sveiki, o maistas yra vienas tų faktorių, kurie turi didelės įtakos kiekvieno sveikatai. Žinoma, sezoninis maistas – daržovės ir vaisiai, kalbant apie vartotojų pirkinių krepšelių turinį, išlieka populiarūs.

„Tarp europiečių vaisių ir daržovių pardavimai pavasarį stipriai nepadidėja, nes žiema – taip pat tinkamas laikas vartoti šiuos produktus, pasisavinti vitaminus, į savo racioną įtraukti gaivesnių produktų. Tačiau vis dėlto pirkėjų pasirinkimai keičiasi, kai atsiranda galimybė leisti laiką lauke“, – sako ekspertas.

Kategorijų vadovas pastebi, kad pavasarį europiečiai perka daugiau morkų, kopūstų, špinatų, burokėlių bei salotų. Anot jo, taip pat padidėja ir sezoninių produktų, tokių kaip braškės ir rabarbarai paklausa. Klasikinių vaisių: obuolių ir kriaušių pardavimai irgi išlieka aukšti. Be to, pavasarį žmonės paprastai stengiasi daugiau laiko praleisti lauke, mėgautis grynu oru, todėl padidėja įvairių kepimui ant žarijų skirtų produktų pardavimai.

„Nors šiais metais dėl esamų apribojimų viskas bus šiek tiek kitaip, noras valgyti ir ruošti maistą lauke, manoma, nesusilpnės. Kadangi žiema buvo pakankamai ilga ir sudėtinga, o restoranai dar uždaryti, daugelis žmonių maistą it toliau ruoš namie. Dėl šios priežasties galvodami apie tai, ką valgys, vartotojai tampa kur kas kūrybiškesni ir renkasi labai platų asortimentą: pradedant įvairiais sveikais gėrimais, pieno produktais, mėsa, vaisiais ir daržovėmis ir baigiant vegetariškais bei veganiškais patiekalais“, – pasakoja M. Tamošiūnas.

Pandemija pakoregavo apsipirkimo įpročius

Pasak M. Tamošiūno, pirmoji koronaviruso banga gerokai pakoregavo gyventojų įpročius daugelyje Europos šalių. Anot jo, klientai apsipirkinėjo pastebimai rečiau, bet iš parduotuvių išeidavo su pilnesniais pirkinių krepšeliais.

„Natūralu manyti, kad retesniam lankymuisi prekybos centruose įtakos turėjo vyraujanti baimė dėl pandemijos, valdžios institucijų įvesti ribojimai, siekiant kovoti su viruso plitimu. Daug laiko namie leidžiantys žmonės pirko daugiau, taip pat pasitaikydavo mažiau impulsyvių pirkinių – prieš eidami į parduotuvę gerai apgalvodavo, ką įsigyti ateinančioms dienoms ar savaitei“, – pasakoja M. Tamošiūnas.