Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau išsiruošiame į tolimesnes keliones. Ir kaip tik dabar kelyje netikėtai galime patirti nelabai malonų reiškinį: vairuotojai šią bėdą dar vadina „stabdžių mušimu“ ar „vairo kalimu“. Kaip galėtume išvengti stabdžių vibracijos, o jeigu ši bėda vis dėlto ištiko – ko galėtume tikėtis iš autoserviso meistrų?

Padėtis savaime nepasitaisys

„Tai vibracija, kuri paprastai yra jaučiama stabdant automobilį: kaip vairo šoninis drebėjimas, pedalų pulsavimas ar net drebančios kėbulo grindys. Stiprumas gali būti įvairus – nuo sunkiai pastebimos iki stipriai jaučiamos vibracijos. Kad ir ką jaustume, aišku viena: laikui bėgant padėtis tik blogės, o tai gali nepataisomai sugadinti stabdžių diskus“, – sako automobilių technologijų lyderės „Delphi Technologies“ Lenkijos departamento atstovas Tomaszas Hurtas.

Pagrindinis vibracijos stabdant kaltininkas yra stabdžių disko storio pokyčiai (DTV). Efektyviam stabdymui būtina sąlyga – disko storis visose jo dalyse turėtų būti toks pat. Kitaip tariant, abu trinties paviršiai – išorinis ir vidinis – turėtų būti lygiagretūs vienas kitam. DTV išraiška kaip tik ir apibrėžia nominalaus disko storio pokytį, reiškiantį, kad šie paviršiai nebėra lygiagretūs. Esant disko storio netolygumams, stabdžių trinkelės bus spaudžiamos tose vietose, kuriose diskas yra plonesnis, ir atstumtos ten, kur diskas storesnis. Šie impulsai per apkabos cilindrus ir per stabdžių skystį bus perduodami stabdžių pedalui arba vairui – patirsime stabdžių vibraciją.

DTV gali sukelti daugybė veiksnių, pradedant disko montavimo klaidomis bei baigiant prasta gamykline diskų kokybe ir vairuotojo elgsena.

DTV veiksniai: nešvarumų įtaka ir elgsenos klaidos

Viena pagrindinių DTV priežasčių yra nešvarumų ar rūdžių kaupimasis tarp stebulės ir disko tvirtinimo paviršiaus. Disko storio netolygumus gali sukelti net mažiausia purvo ar rūdžių dalelė. Net viena tokia dalelė, kurios skersmuo atitinka žmogaus plauko storį (apie 0,05 mm), gali sukelti daugiau nei 0,1 mm siekiantį ašinį mušimą, matuojant stabdymo paviršiaus vidurinėje dalyje. Dėl didelio mušimo besisukantis diskas klibės ir dėl to susidėvės netolygiai.

Sumontavus naujas stabdžių trinkeles, važiuojant pirmuosius pusantro šimto kilometrų derėtų pasistengti nestabdyti pernelyg greitai. Tai padės trinkelės trinties paviršiui tolygiai priglusti prie disko paviršiaus. Priešingu atveju netolygiai bus pasiskirstyta šiluma – kai kurios disko dalys gali perkaisti. Jeigu temperatūra tose vietose viršys 650 °C, pasikeis ketaus struktūra, o tai lems disko konstrukcijos pokyčius – dėl to jis dėvėsis netolygiai.

Diskų perkaitimas ir stringančios apkabos

Stabdžių diskų įkaitimas ir atvėsimas yra būdinga jų eksploatacijos savybė. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ilgesniu atstumu leidžiantis ir stabdant nuokalne, disko temperatūra gali pakilti daugiau nei 650 °C, ir tai gali lemti disko struktūros bei jo storio pokyčius.

Stringančios apkabos nėra labai dažna problema, tačiau tai irgi gali neigiamai paveikti stabdžių diską. Surūdiję arba pažeisti cilindrai ir kreipiamieji varžtai trikdo sklandų apkabos korpuso judėjimą ir prispaudžia trinkeles prie disko netgi tada, kai nestabdome. Dėl netolygaus trinkelių kontakto su disko paviršiumi ima kaisti tam tikri disko taškai – tai irgi turi poveikį netolygaus disko dėvėjimuisi.

Guolių ir ratų montavimo įtaka

Kartais stabdydami galime jausti vibraciją, tačiau tai lemia nebūtinai disko storio pokyčiai. Viena iš priežasčių gali būti itin susidėvėję ratų guoliai – dėl jų laisvumo diskas gali svyruoti.

Stabdžių vibracija galbūt ir nėra didžiausias techninis iššūkis, tačiau automobilių serviso technikams tai gali sukelti galvos skausmą, juolab, kad pagrindine priežastimi šiai vibracijai atsirasti dažnai būna netinkamas stabdžių diskų montavimas. Pavyzdžiui, per kietai priveržiant varžtus diskas gali būti deformuojamas. Disko susilietimo su rato stebule plokštumos deformacijas gali sukelti ir netinkamai prieš priveržimą nustatyta disko padėtis.

Kuo galėtų pagelbėti serviso meistras ar pats vairuotojas

Ko galėtume tikėtis autoservise, kreipęsi dėl vibracijos stabdant, ir ką galėtų padaryti pats vairuotojas.

Prieš montuodamas stabdžių diską autoserviso darbuotojas pirmiausia turėtų patikrinti disko storį. Matavimo vienoje vietoje rodiklis tikrai nebus tinkamo vertinimo pagrindas. Stabdžių disko mikrometru derėtų disko storį išmatuoti 10 mm atstumu nuo išorinio krašto aštuoniose vienodais tarpais viena nuo kitos nutolusiose vietose. Rezultatus derėtų palyginti su specifikacijoje nurodytais gamintojo leistinais nuokrypiais.

Autoserviso darbuotojas turėtų įvertinti, ar stebulės ir disko tvirtinimo paviršiai yra idealiai švarūs: be rūdžių ar kitokių nešvarumų, įskaitant riebalus. Diskas valomas audiniu, naudojant tinkamą tirpiklį, stebulė – vieliniu šepetėliu.

Sumontavus diską, prie stabilaus reguliuojamo pagrindo pritvirtintu ciferblatiniu matuokliu patikrinamas šoninis disko mušimas. Atitinkamos markės ir modelio automobiliui yra nustatyti skirtingi leistini mušimo nuokrypiai. Jeigu mušimas viršija leistinas ribas, patikrinama, ar teisingai sumontuotas diskas, jeigu įmanoma – nuimamas diskas ir ciferblatiniu matuokliu patikrinama rato guolis ir stebulė.

Autoservise turi būti įvertinta, ar švarus apkabos laikiklis, ar sutepti, nesurūdiję, laisvai juda kreipiamieji varžtai. Varžtai priveržiami, užtikrinant tinkamą priveržimo laipsnį, o nauji stabdžiai priderinami, atsižvelgiant į gamintojo instrukcijas.

Patarimas išskirtinai vairuotojams: neperkaitinkite stabdžių diskų. Derėtų vengti keleto ilgų stabdymų vienas po kito, kai važiuojama dideliu greičiu, ir ilgo stabdymo važiuojant stačiomis nuokalnėmis. Pastaruoju atveju geriau naudoti ne stabdžius, o žemesnę pavarą.