Kad skrydžių bendrovės nevedžiotų už nosies

Kad skrydžių bendrovės nevedžiotų už nosies

Už skrydžio sutrikdymą maždaug 9 mln. keleivių kasmet priklauso vidutiniškai po 400 eurų kompensacija.


Dažnas keliautojas žino, ką reiškia būti paliktam oro uoste nežinioje, nesulaukti savo bagažo, valandų valandas laukti skrydžio, pasiekti kelionės tikslą vėluojant. Skrydžių sutrikdymo atvejais oro transporto bendrovės neretai išsisuka nuo kompensacijų mokėjimo.


Laimius STRAŽNICKAS


Visame pasaulyje kas mėnesį atšaukiama vidutiniškai 30 tūkst. skrydžių, o vėluojančių skrydžių skaičius – net 20 kartų didesnis. Kas dešimtas iš 900 mln. europiečių yra susidūręs su skrydžio sutrikdymu – ilgesniu nei 3 val. vėlavimu, skrydžio atšaukimu ar atsisakymu skraidinti.


„Eurocontrol“ duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį net 70 proc. skrydžių vėlavo dėl oro transporto bendrovių kaltės ar prieš tai vėlavusių skrydžių.


Už skrydžio sutrikdymą maždaug 9 mln. keleivių kasmet priklauso vidutiniškai po 400 eurų kompensacija. Turint omeny, jog pretenziją už skrydžio sutrikdymą galima pateikti dėl vidutiniškai iki 3 metų senumo kelionės, kompensacijų suma siekia apie 5–7 mlrd. eurų. Tačiau keleiviai gauna tik apie 20–30 proc. šios sumos.

REKLAMA


Į pagalbą keleiviams


Mūsų šalyje neseniai įkurtos bendrovės „Skycop“ vadovas Marius Stonkus primena, kad, pagal Europos Komisijos (EK) reglamentą, skrydžio sutrikdymą patyrusiems keleiviams priklauso iki 600 eurų kompensacija, priklausomai nuo skrydžio atstumo. „Vieša paslaptis, jog tiek didžiosios oro transporto bendrovės, tiek mažesni rinkos žaidėjai naudojasi susidariusia situacija ir neretu atveju įžūliai ignoruoja reglamentą.


Iš milijonų keleivių atimama brangaus laiko, jie turi švaistyti asmenines lėšas ir paprasčiausiai nesulaukia žmogiškos pagarbos. Esame pasiryžę keisti keliautojų nuostatas dėl atšauktų ar vėluojančių skrydžių – visi turime suprasti, jog negalima susitaikyti su tokiu piktnaudžiavimu. Oro transporto bendrovių ir keleivių santykių srityje privalo būti atkurtas teisingumas“, – sako jis.


M. Stonkaus teigimu, dėl didėjančių oro transporto srautų šios problemos aktualumas kasmet auga. Šiuo metu vien Europoje lėktuvais keliauja apie 900 mln. žmonių per metus, o per ateinančius penkerius metus šis skaičius gali patrigubėti. Kuo daugiau keleivių skrenda, tuo sunkiau susitvarko oro transporto bendrovės. Jau dabar dėl bendrovių klaidų sutrikdoma apie pusę visų skrydžių.

REKLAMA


Vėlavimas – aktualiausia problema. Jei vėluoja tiesioginis skrydis, problemų kyla santykinai mažiau. Tačiau jei dėl vėluojančio skrydžio nespėjote į kitą ar dar kelis, gali būti sujaukti visi atostogų planai. Juk už užsakytas ekskursijas, viešbučius ir panašias išlaidas kompensacijos nepriklauso.


Pagal EK reglamentą, visos oro transporto bendrovės privalo skelbti informaciją apie kompensacijas, tačiau neuždraudžiama joms šią informaciją pateikti kuo sunkiau randamoje vietoje.
Būtent tokios taktikos ir laikosi skrydžių kompanijos. Dažnai jų darbuotojai yra instruktuoti incidento metu už patirtus nemalonumus siūlyti menkaverčius skrydžių ar prekių / maisto kuponus, nuolaidas kitiems skrydžiams ir pan. Savaime suprantama, kad bendrovės vengia mokėti iki 600 eurų kompensacijas – vieno atšaukto skrydžio atveju keleiviams gali tekti sumokėti net 108 tūkst. eurų.


Ieško teisybės

Pašnekovas sako, kad jų klientai – iš Europos oro uostų ar į juos skridę keleiviai, taip pat tie, kurie skrido Europos bendrovių orlaiviais. Dėl atšaukto ar atidėto skrydžio kreipęsis keleivis gauna išsamią situacijos analizę – pasitelkę turimus duomenis ir galimybes prisijungti prie reikiamų sistemų, specialistai išsiaiškina, kokios buvo oro sąlygos, tikrosios skrydžio sutrikdymo priežastys.


Tuomet už keleivį kreipiamasi į oro transporto bendrovę ir pateikiami visi surinkti įrodymai, kad kompensacija klientui priklauso. Esant reikalui dirbama su kiekvienos šalies vietos institucijomis.
Kokiais atvejais verta ieškoti pagalbos? „Jei keleivis pasiekė galutinį kelionės tikslą daugiau kaip 3 valandomis vėliau, skrydis buvo atšauktas likus mažiau nei 14 dienų iki jo ar buvo pranešta, jog orlaivis – perpildytas. Tai situacijos, su kuriomis susidūrusiems keleiviams padedame.



Net jei keleivis nėra tikras dėl situacijos, siūlome užpildyti pretenzijos formą ir mūsų specialistai, įvertinę tikrąsias aplinkybes, pataria, kaip elgtis toliau. Pateikti pretenziją galima vos per kelias minutes mūsų platformoje www.skycop.lt. Keleiviui pateikus pagrindinę informaciją apie skrydį, visą kitą darbą atlieka mūsų specialistai“, – aiškina M. Stonkus ir priduria, jog procesas trunka vidutiniškai apie 8 savaites, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus dėl savo sudėtingumo, skrydžių bendrovės ar kitų aplinkybių, tad šis laikotarpis gali ir trumpesnis būti, ir gerokai užsitęsti.


Senaties terminas, kiek metų po skrydžio sutrikdymo galima kreiptis dėl kompensacijos, priklauso nuo šalies. Lietuvoje šis terminas – treji metai. Tačiau, nepriklausomai nuo senaties terminų, dėl kompensacijos pravartu kreiptis kuo skubiau.


Kokios piniginės kompensacijos priklauso keleiviams? Bet kuriam keleiviui, jei skrydis vėlavo daugiau nei 3 valandas, buvo atšauktas likus mažiau nei 14 dienų iki jo ar keleivis patyrė nesavanorišką išlaipinimą (angl. overbooking), priklauso kompensacija, jeigu skrydžio sutrikdymas įvyko dėl oro transporto bendrovės kaltės. Tikslus jos dydis skaičiuojamas pagal skrydžio atstumą ir gali svyruoti nuo 250 iki 600 eurų.


Pasak M. Stonkaus, jų bendrovė šiuo metu valdo didesnį kaip 2 mln. eurų kompensacijų portfelį. Atvejų būna įvairių – nuo gana standartinių iki tokių, kuriuos tenka atidžiai nagrinėti ir parašyti ne vieną argumentuotą laišką oro transporto kompanijoms ar jų atstovams, norint gauti kompensaciją.


Vienas iš nesenų pavyzdžių – rašytojo Dailiaus Dargio istorija, kai jungiamojo skrydžio metu, prieš grįžtant į Vilnių, jam teko likti oro uoste, nes buvo atsisakyta jį skraidinti. Iš pradžių oro transporto bendrovė nepripažino savo kaltės, teigė, jog keleivis pats kaltas dėl skrydžio sutrikdymo, tačiau „Skycop“ komandai pavyko gauti priklausančią kompensaciją.

REKLAMA


Kiek kainuoja tokios paslaugos? M. Stonkaus teigimu, nesvarbu, kiek laiko sugaištama ar pastangų įdedama, jei kompensacijos gauti nepavyksta, jų paslaugos klientui nieko nekainuoja, sėkmės atveju klientas atgauna 75 proc. kompensacijos sumos.


Kad skrydžių bendrovės nevedžiotų už nosies

Net jei keleivis nėra tikras dėl situacijos, siūlome užpildyti pretenzijos formą ir mūsų specialistai, įvertinę tikrąsias aplinkybes, pataria, kaip elgtis toliau.


Ką turime žinoti?


Pašnekovas pabrėžia, kad keleiviai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje menkai žino savo teises – statistikos duomenimis, vos 40 proc. europiečių žino, kad atšaukus ar atidėjus skrydį daugiau nei 3 val. jiems priklauso piniginė kompensacija. Be to, net ir žinantieji tai dažnai nėra girdėję, jog net jei skrydžio atidėjimą lėmė viena iš sąlygų, dėl kurių kompensacija nepriklauso, keleivius oro transporto bendrovė turi aprūpinti gėrimais, maistu, galimybe paskambinti ir prisijungti prie interneto.


Kalbant apie vėlavimo laiką, dera žinoti, kad orlaivio atvykimo laikas fiksuojamas tuomet, kai oro transporto bendrovės atstovai atidaro lėktuvo duris. Jei keleiviai daugiau nei 3 val. sėdi nusileidusiame lėktuve be pateisinamos priežasties, jiems priklauso iki 600 eurų kompensacijos.


Be to, verta įsidėmėti tokius dalykus:
* jeigu vėluoja jūsų bagažas, būtinai užregistruokite šį įvykį neišėję iš oro uosto;
* jei oro transporto bendrovė jums duoda pasirašyti dokumentus, kad gaudami nemokamą ekskursiją, nuolaidą kitai kelionei ar panašų kompensacijos ekvivalentą atsisakote visų būsimų priekaištų bendrovei, tai dar nieko nereiškia. Kompensacijos dydį apibrėžia EK reglamentas ir jūsų gaunama vertė turi jį atitikti;
* esant skrydžio sutrikdymui, reikalaukite iš oro transporto bendrovės darbuotojų oficialaus raštiško paaiškinimo, kuriame būtų nurodyta įvykio priežastis;
* net jei žinote, kad skrydis vėluos, į oro uostą būtinai atvykite laiku, nebent gavote rašytinį oro transporto bendrovės nurodymą atvykti kitu laiku.


Kaip keleiviai vedžiojami už nosies?


Laiko vilkinimas:
* skundas nagrinėjamas mėnesių mėnesius;
* „pamirštama“ atsakyti į pretenziją.
Biurokratinės klaidos:
* teigiama, kad keleivis pasirašė ne toje vietoje arba nepasirašė skundo;
* ignoruojamos net ir civilinės aviacijos administracijų siunčiamos užklausos dėl skrydžio sutrikdymo;
* bandoma pasinaudoti vietos įstatymų spragomis.
Apgaudinėjimas:
* dengiamasi niekur neskelbiamais reakcijos į skundą terminais;
* tikinama, kad teisės aktai draudžia teikti keleiviams informaciją;
* siūlomos juoką keliančios kompensacijos – menkavertės sumos, kuponai maistui ar kitai kelionei įsigyti, nemokamos ekskursijos ir pan.


Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)





Daugiau >>