Atsiprašymo menas: nukentėjusiai konflikto pusei reikia konkrečių jūsų veiksmų, o ne vidinių kančių

Atsiprašymo menas: nukentėjusiai konflikto pusei reikia konkrečių jūsų veiksmų, o ne vidinių kančių


Padarius klaidą ar įskaudinus kitą žmogų atsiprašyti gali būti išties sunku. Tačiau tai padaryti visuomet prasminga. Juk nuoširdus atsiprašymas abiem pusėms gali suteikti palengvėjimo.


Nuoširdžiai ir prasmingai atsiprašydami kitam žmogui parodome, kad mums iš tiesų rūpi mūsų santykiai. Tačiau prieš atsiprašydami pirmiausia patys turime iš tikrųjų tikėti, kad padarėme kažką netinkamo ir nuoširdžiai dėl to apgailestaujame. Keli tolesni žingsniai gali padėti siekiant išmokti atsiprašyti ne „iš reikalo“.


Prisiimkite atsakomybę


Prisiimti atsakomybę reiškia pripažinti padarytas klaidas, kurios įskaudino kitą žmogų. Ši atsiprašymo dalis – viena svarbiausių dedamųjų. Sakydami ką nors neapibrėžto, pavyzdžiui, „Atleisk, jei tave įžeidė tai, ką leptelėjau“ sukuriate įspūdį, kad kito žmogaus jausmai, kilę dėl mūsų veiksmų, buvo tiesiog atsitiktinė jo reakcija, tiesiogiai nesusijusi su tuo, kas buvo pasakyta.


Sakydami „Kai tai pasakiau, negalvojau, suprantu, kad įžeidžiau tave, ir dėl to atsiprašau“ pripažįstame suprantantys, kas galėjo įskaudinti kitą žmogų, ir dėl to prisiimame atsakomybę. Nekurkite jokių prielaidų ir nebandykite permesti kaltės kitai pusei. „Aš suprantu, kad klydau, bet tu – irgi geras“, – venkite tokių ir panašių pasakymų, nes gali būti, kad jūsų atsiprašymas čia gali ir baigtis.

REKLAMA


Parodykite, kad gailitės


Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad mūsų įskaudintas žmogus žinotų, jog mes nuoširdžiai gailimės dėl savo veiksmų. Ką galima sakyti? Štai keli variantai:


• „Norėčiau atsukti laiką ir pasitaisyti.“
• „Prieš tai sakydamas (darydamas) galėjau geriau pagalvoti.“
• „Galėjau pagalvoti ir apie tavo jausmus.“
• „Kaip galėčiau ištaisyti savo klaidą?“
• „Kitą kartą pasistengsiu būti atidesnis tam, ką kalbu.“


Tokie ir panašūs žodžiai parodys jūsų nuoširdumą ir empatiją. Įskaudintam žmogui svarbu, kad jo jausmai būtų pripažinti ir „legalizuoti“.


Pasiūlykite „kompensaciją“


Jei jaučiate, kad atsiprašymo ir pokalbių įskaudintai pusei nepakanka, pasiūlykite kokią nors „kompensaciją“. Kalbėkite tiesiai: „Jaučiuosi labai kaltas. Noriu padaryti ką nors dėl tavęs.“ Optimalus variantas – kur nors kartu išeiti, pasigaminti mėgstamą patiekalą, trumpai tariant, praleisti likusią dieną taip, kaip nori įžeistoji pusė. Kai kurie pasitelkia ir atsiprašymo dovanas. Jos – neblogas, tačiau ne pats geriausias būdas. Juk tai – mažiausiai emocinį jūsų įsitraukimą į konfliktą atspindintis gestas.

REKLAMA


Nesigraužkite!


Jei dėl įvykusio konflikto patirsite stiprią vidinę graužatį, greičiausiai ir vėl išsiliesite ant kitos pusės. Kartais atrodo, kad tinkamai „pasigraužti“ yra pakankama bausmė, kad nebereikėtų daugiau atsiprašinėti. Be abejo, tai – netiesa. Juk nukentėjusiai konflikto pusei reikia konkrečių jūsų veiksmų – galbūt nuoširdaus pokalbio ar kokios nors kompensacijos, o ne jūsų vidinių kančių. Geriau pasakykite žmogui, kad gailitės ir esate nusiminęs dėl to, kas tarp judviejų įvyko. Juk nuoširdumas – vienas pagrindinių bet kokio konflikto vaistų.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.