Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje.

Vėlai pirmadienį Paryžiuje pasibaigus konferencijai dėl pagalbos Ukrainai E. Macronas pareiškė, jog nėra nesvarstytinų klausimų siekiant garantuoti, kad Rusija nelaimėtų karo prieš Ukrainą.

Per daugiau nei 20 valstybių vadovų ir ministrų pirmininkų susitikimą sutarimo dėl sausumos pajėgų panaudojimo nebuvo, tačiau nieko negalima atmesti kalbant apie ateities dinamiką, sakė E. Macronas. Kiekviena šalis galėtų savarankiškai ir suvereniai nuspręsti dėl sausumos pajėgų dislokavimo.

Prieš išvykdamas į susitikimą Paryžiuje Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico perspėjo apie „pavojingą įtampos eskalavimą“ su Rusija. Atskiros šalys, kurių jis nenorėjo įvardyti, tikriausiai yra pasirengusios siųsti savo karius tiesiogiai į Ukrainą, sakė jis, bet perspėjo, jog tai neįtikintų Rusijos pasiduoti, o tikrai padidintų konflikto eskalavimo riziką.

Susitikime buvo nuspręsta sudaryti koaliciją tiekti Ukrainai raketas atakoms toli Rusijos užnugaryje ir per trumpą laiką iš savo atsargų mobilizuoti papildomą amuniciją, sakė Prancūzijos prezidentas.

Dėl prancūzų naikintuvų „Mirage“ pristatymo dar nenuspręsta, tačiau Prancūzijos karinė technika, kuri galėtų padėti Ukrainai, vis dar aptariama, sakė E. Macronas.

O. Scholzas atmetė kalbas, kad Europa ir NATO galėtų pasiųsti karius į Ukrainą

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė mintį, kad Europos šalys ir NATO galėtų pasiųsti karius į Ukrainą. Anksčiau tokios galimybės neatmetė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Tai, dėl ko sutarėme nuo pat pradžių, galioja ir ateičiai, o būtent, kad Ukrainos žemėje nebus karių, kuriuos pasiųstų Europos ar NATO valstybės“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.

J. Stoltenbergas: NATO neplanuoja siųsti karių į Ukrainą

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas neketina siųsti karių į Ukrainą. Jis tai sakė pasirodžius pranešimams, kad kai kurios Vakarų šalys gali apsvarstyti galimybę pasiųsti karius.

Naujienų agentūrai „Associated Press“ J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. „Mes tai darome nuo 2014 m. ir dar labiau po plataus masto invazijos. Tačiau nėra planų pasiųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą“, - pabrėžė jis.

NATO generalinis sekretorius pavadino Rusijos invaziją į Ukrainą „agresyviu karu, šiurkščiai pažeidžiančiu tarptautinę teisę“. Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę į savigyną, o „mes turime teisę remti juos ginant šią teisę“, pridūrė jis.

NATO teikia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą ir paramą, pavyzdžiui, vaistus, uniformas ir žiemos įrangą, o kai kurios sąjungininkės siunčia ginklus ir amuniciją savo sprendimu arba susibūrusios į grupes. Bet kokiam sprendimui pasiųsti karius reikalingas visų NATO valstybių narių pritarimas.

Apie galimybę, kad į Ukrainą gali būti pasiųstos sausumos pajėgos, anksčiau pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Į tai jau sureagavo kelios šalys, įskaitant Čekiją, Slovakiją, Švediją ir Lenkiją, pareiškusios, kad nesiųs karių į Ukrainą.

​AFP inf.