Prognozuojama, kad anglies dvideginio emisijos visame pasaulyje šiemet pasieks rekordinį 36,8 mlrd. tonų kiekį. Tokios yra tyrimų išvados, kurias Didžiosios Britanijos Ekseterio universitetas paskelbė leidinyje „Global Carbon Budget“.

Šiuos duomenis kasmet renka daugiau nei 120 ekspertų komanda, kuriai vadovauja Pierre Friedlingsteinas iš universiteto Pasaulio sistemų instituto.

2023 m. skaičiai yra 1,1 proc. didesni nei pernai ir 1,4 proc. didesni nei 2019 m. - paskutiniais metais iki pandemijos.

Klimato kaitos poveikis buvo matyti visur kur, na o pastangos sumažinti emisijas iš iškastinio kuro toliau buvo „skausmingai lėtos“, nurodė P. Friedlingsteinas.

Ore esančio anglies dvideginio kiekis pasiekė 419,3 milijonines dalis (ppm) ir yra 51 proc. didesnis nei 1750 m., iki prasidedant pramonės erai.

2015 m. Paryžiaus klimato sutartyje numatytas 1,5 laipsnio tikslas tikrai bus viršytas, teigė viena iš pagrindinių autorių Julia Pongratz iš Miuncheno Liudvigo Maksimiliano universiteto.

Ji atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais stebimus drastiškus klimato kaitos padarinius. Svarbi kiekviena dešimtoji laipsnio, sakė J. Pongratz.

Autoriai numato, kad, remiantis esamomis emisijomis, likęs anglies biudžetas, galintis padėti užtikrinti 50 proc. tikimybę, kad Paryžiaus sutartyje numatytus tikslus pavyks įvykdyti, bus sunaudotas per septynerius metus.

Naudodami kompiuterinius modelius, autoriai nustatė, kad Indijoje šiemet į aplinką buvo išmesta 8,2 proc. daugiau anglies dvideginio iš iškastinio kuro nei 2022 m. ir emisijų kiekis šioje šalyje dabar viršija visas Europos emisijas. Už 31 proc. visų emisijų atsakinga Kinija šiemet į aplinką anglies dvideginio išmetė 4 proc. daugiau nei pernai.

Kita vertus, Jungtinės Valstijos, kurių anglies dvideginio emisijos sudaro 14 proc. viso pasaulio emisijų, į aplinką patenkančio anglies dvideginio kiekį per metus sumažino 3 proc., o ES valstybės – 7,4 proc.

Likusiame pasaulyje taip pat stebima daugiau ar mažiau teigiama tendencija – emisijų kiekis sumažėjo 0,4 proc.

Ataskaitoje nurodoma, kad dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo, ypač miškų kirtimo susidarančios emisijos per pastaruosius du dešimtmečius „nedaug, bet nepastoviai“ mažėjo.

Laikotarpiu nuo 2023 m. iki 2023 m. didžiausios anglies dvideginio emisijos dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo buvo fiksuojamos Brazilijoje, Indonezijoje ir Demokratinėje Kongo Respublikoje, kuriose kartu sudėjus susidarė 55 proc. viso pasaulio emisijų dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

„Dėl nuolatinio miškų kirtimo susidarančios emisijos vis dar yra pernelyg didelės, kad jas galima būtų kompensuoti atsodinant arba sodinant miškus mažinamais anglies dvideginio kiekiais“, – teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje pirmą kartą atkreipiamas dėmesys į atmosferoje esančio anglies dvideginio kiekio mažinimą techninėmis priemonėmis, tokiomis, kaip anglies surinkimas ir saugojimas, kurios šiuo metu tesiekia 0,01 megatonos. „Tai daugiau nei milijoną kartų mažiau nei esamos anglies dvideginio emisijos iš iškastinio kuro“, – nurodoma ataskaitoje.

DPA inf.