Dvi įtakingos Vokietijos įstatymų leidėjos išreiškė paramą planams dislokuoti Lietuvoje 4000 Bundesvero karių, siekiant apsaugoti NATO rytinį sparną.

Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann ir gynybos komisarė Eva Högl palaikė Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso pažadą, taip pat pabrėžė, kad šis įsipareigojimas turi didžiulę reikšmę tiek Vokietijai, tiek jos sąjungininkei Baltijos šaliai.

„Iš esmės tai yra teisingas signalas, kad Vokietija nori stiprinti savo buvimą Lietuvoje“, – sakė žurnalistams Strack-Zimmermann, kartu abejodama, ar „tikrai įmanoma“ įkurdinti brigadą iki 2026 metų. Šis žingsnis pirmiausia turi būti patvirtintas parlamente, pažymėjo ji.

Parlamentarė pridūrė, kad atitinkamą Lietuvos infrastruktūrą reikia plėtoti.

„Kareivinės yra iš sovietinių laikų, karinių poligonų pajėgumai yra labai riboti“, – sakė Strack-Zimmermann. Anot jos, reikia būstų, mokyklų, vaikų darželių ir parduotuvių, taip pat mokytojų ir darželių darbuotojų.

Ji pabrėžė, kad kariuomenės dislokavimas turi būti savanoriškas, ir pridūrė, kad Bundesvere tikrai yra jaunų žmonių, kuriems tokia galimybė būtų įdomi.

Savo ruožtu Högl sakė, kad karių dislokavimas Lietuvoje davė „stiprų signalą“ iš Vokietijos jos sąjungininkei, taip pat pabrėžė „ypatingą tarptautinę Vokietijos atsakomybę rytiniame NATO sparne“.

Kartu ji pareiškė, kad tai bus Heraklio užduotis Bundesverui, kuri turi būti atitinkamai finansuojama.

DPA pažymi, kad šie komentarai buvo pateikti prieš kitą savaitę Lietuvos sostinėje Vilniuje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

DPA, ELTA inf.