Praėjus metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, dauguma Šveicarijos gyventojų pritaria glaudesniems ryšiams su NATO, pranešė vyriausybė – tai pirmas kartas kariniu neutralumu garsėjančioje šalyje.

Šveicarijos karo akademija ir Saugumo studijų centras – abu prie Ciuricho ETH universiteto – kasmet skelbia viešosios nuomonės užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimais apklausą, siekdami įvertinti ilgalaikes tendencijas.

Apklausa parodė, kad sausio mėnesį 55 proc. šveicarų pasisakė už glaudesnius ryšius su NATO – tai 10 procentinių punktų daugiau nei 2021 metų sausio mėnesio apklausoje.

„Tai pirmas kartas, kai tokios nuomonės laikosi kiek daugiau nei pusė gyventojų“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

„Prasidėjus karui Ukrainoje, šveicarai vis pesimistiškiau vertina mūsų šalies ir pasaulio ateitį. Jie taip pat dabar kritiškiau žiūri į neutralumą ir skelbia esantys pasirengę labiau bendradarbiauti“, – rašoma išvadose.

Tačiau tik trečdalis apklaustųjų pritarė tam, kad Šveicarija iš tikrųjų įstotų į NATO.

Šveicarija nuo seno laikosi gerai ginkluoto neutralumo pozicijos, o vyrai šioje 8,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje be išėjimo į jūrą privalomai šaukiami į kariuomenę.

Apklausa parodė, kad 53 proc. respondentų mano, jog neutralumo principas netrukdo Šveicarijai planuoti savo karinę gynybą bendradarbiaujant su NATO.

Šveicarijos neutralumo principui pritaria 91 proc. respondentų, nors šis skaičius, palyginti su 2022 metų sausiu, sumažėjo šešiais procentiniais punktais.

LINK institutas sausio 3-20 dienomis telefonu apklausė 1 238 žmones.