Pirmadienį atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, jos pasisakymai kėlė vis daugiau abejonių, ar vykstant karui Ukrainoje ji geba vadovauti šalies daugelį metų apleistų ginkluotųjų pajėgų atkūrimui.

„Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime. Už tai, kad negalėjo priimti „saugumo politikos sprendimų Vokietijos piliečių labui“ ji kaltino „daugelį mėnesių trukusį žiniasklaidos dėmesį jos asmenybei“.

Ch. Lambrecht kompetencija kėlė vis daugiau klausimų Vokietijoje kalbant apie ginklų tiekimą Ukrainai ir didžiules investicijas į ginkluotąsias pajėgas, taip pat dėl viešų jos pasisakymų. Tarp pastarųjų buvo Naujųjų metų išvakarėse instagrame paskelbta žinutė – Ch. Lambrecht kalba apie Rusijos invaziją į Ukrainą jai už nugaros sproginėjant fejerverkams. Pastarąją savaitę spėlionių dėl galimo jos atsistatydinimo ypač padaugėjo.  

Remiantis penktadienį paskelbta visuomeninio transliuotojo ZDF apklausa, net 60 proc. apklaustų vokiečių norėjo, kad Ch. Lambrecht atsistatydintų. Už tai pasisakė ir pusė jos Socialdemokratų partijos rinkėjų.

Iš karto nebuvo jokių žinių, kas pakeis atsistatydinusią 57 metų ministrę.

Ch. Lambrecht atsistatydino lemtingu metu, kai Vokietija ir kitos Vakarų sąjungininkės patiria vis didesnį spaudimą pristatyti Ukrainai kovinius tankus.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė, koordinuojanti ginklų tiekimą Kyjivui, šią savaitę turi susitikti Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. lėmė esminį Vokietijos gynybos politikos lūžį, kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad Vokietijos armijai Bundesverui atnaujinti skirs 100 mlrd. eurų. Rugsėjį O. Scholzas pažadėjo paversti šalies kariuomenę „geriausiai apginkluota“ Europoje.