Savaitės klausimas

Metus pradėsime „taupydami“ žmones?

Arūnas MARCINKEVIČIUS

Vyriausybė paruošė šventinę staigmeną – bus naikinama beveik 1 300 valstybės tarnautojų pareigybių. Premjeras, paklaustas apie tokio Vyriausybės žingsnio finansinį rezultatą, dar neturėjo atsakymo. Vargu ar kas nors atsakytų ir į klausimą, ar jau parengtas ir patvirtintas optimalus valstybės aparato modelis, nes iki šiol viena Vyriausybės ranka etatus viešajame sektoriuje naikino, o kita didino. Spręskite patys: pagal Vidaus reikalų ministerijos parengtą analizę, Vyriausybės reguliavimo srities didžiausias leidžiamas pareigybių skaičius 2014 m. sumažėjo 224, tačiau tos srities įstaigose patvirtintų pareigybių skaičius padidėjo 289 (0,5 proc.), o užimtų – 78 (0,15 proc.). Žodžiu, tokiais skaičiais galima žongliruoti visą valdymo kadenciją, atsižvelgiant į tai, kam norima įtikti.

Tačiau jau artėja rinkimai, ir ši Vyriausybė nusprendė tokiu savo žingsniu vienu šūviu nušauti du zuikius. Pirma, visuomenės akyse pasirodyti kaip taupi ir efektyvi valstybės aparato šeimininkė. Antra, atsikratyti nesavų ir prieš rinkimus į atsilaisvinusias vietas (juk tikriausiai ne visos pareigybės bus panaikintos) dar spėti susodinti savus.

O po rinkimų – vėl viskas iš naujo? Matyt, kol partijų lyderiai nesusitars dėl optimalaus valstybės aparato, tokie etatų didinimai ir mažinimai viešajame sektoriuje kartosis...

Kasmet sutaupomi milijonai – socialiai reikšmingoms reikmėms
Algirdas BUTKEVIČIUS, Ministras Pirmininkas.

– Vyriausybės nustatomas didžiausias leidžiamas pareigybių skaičius sumažintas tiek, kad didžiausio leidžiamo pareigybių skaičiaus ir įstaigose užimtų pareigybių skaičiaus skirtumas sudarytų ne daugiau kaip 10 proc.

Ministerijoms pavaldžios įstaigos, turėdamos tokį pareigybių skaičių, kaip iki šiol, galėjo papildomai įdarbinti darbuotojų, pavyzdžiui, vasarai pagal terminuotąsias sutartis. Skaičiuojama, kad 12 ir 13 kategorijų 1 290 etatų užimantiems darbuotojams kasmet reikėtų sumokėti vidutiniškai apie 15–16 mln. eurų. Priėmus minėtą sprendimą naikinti šias pareigybes, kasmet ir bus sutaupoma minėta suma, nes ministerijos nebegalės papildomai įdarbinti darbuotojų daugiau, nei nustatytas leidžiamas skaičius. Darbas ministerijoms pavaldžiose įstaigose kasmet turi būti (ir bus) efektyvinamas, optimizuojamas. O sutaupytos lėšos liks valstybės biudžete ir bus naudojamos socialiai reikšmingoms reikmėms.

Politikai turi ne imituoti veiklą, o spręsti problemas
Gabrielius LANDSBERGIS, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis.

– Šis dabartinės Vyriausybės sprendimas, kaip teisingai įvardijo žiniasklaida, yra „popierinis“. Jis nesprendžia realių problemų ir nepadės nei taupyti valstybės finansų, nei teikti geresnes viešąsias paslaugas Lietuvos piliečiams. Juk būtent tam ir turi būti skirtos Vyriausybės ir valstybės tarnautojų pastangos.

Milžiniškas valstybės biudžeto deficitas ir, nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, tik besipučiantis biurokratinis aparatas – tai ryškiausi pavyzdžiai, kur link šiandien suka valstybės laivas. Nes be idėjų, be lyderių ir be politinės valios politikai tik diskutuos, kaip vos keliais eurais padidinti minimalią mėnesinę algą ar pensijas. Nors Lietuvos žmonės verti gerokai daugiau. Išpūstas ir neefektyvus biurokratinis aparatas liudija, jog trūksta kūrybiškumo ir atsakingos lyderystės pertvarkant valstybės valdymą. Susidaro įspūdis, kad pagrindinis prioritetas ministerijų ir savivaldybių lygmeniu tapo tik Europos Sąjungos finansinės paramos dalybos ir panaudojimas. O kaip vis besikaupiančios socialinės problemos? O mažos pensijos? O pertvarkų nesulaukianti švietimo sistema? Tad geresnių 2016-ųjų linkiu ne valdžioje esantiems, o visiems paprastiems, bet neprastiems mūsų žmonėms. Visiems sąžiningai dirbantiems ar dirbusiems Lietuvos piliečiams.

Vyriausybė pasakė A, lauksime ir B
Liudas JURKONIS, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

– Kol kas Vyriausybė įvardijo tik patį siekį naikinti 1 290 pareigybių. Visuomenei nėra pristatomi detalūs atliktos analizės rezultatai, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas. Tad pagal turimą informaciją kol kas galima tik konstatuoti štai ką. Pirma, vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria bet kuri Vyriausybė, tas, kad dėl galimo tarpžinybinio funkcijų dubliavimo besipučiantis biurokratinis aparatas lemia valstybės valdymo sistemos neefektyvumą. Antra, Vyriausybės siekis sumažinti įsteigtų, tačiau neužimtų pareigybių skaičių yra iš principo sveikintinas, nes tai parodo norą mažesnėmis pajėgomis siekti užsibrėžtų tikslų. Kad ir kaip būtų, pastarojo proceso nereikia absoliutinti: tiek pareigybių skaičiaus mažinimas, tiek jo didinimas pats savaime nėra nei blogas, nei geras – jis tiesiog turėtų būti pagrįstas ir argumentuotas sąnaudų ir naudos analizės principais bei parodyti, jog įgyvendinant politikų užsibrėžtus tikslus visuomenei sukuriama nauda bus didesnė nei sunaudoti ištekliai.

Kaip baigsis ši Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabineto pradėta valstybės aparato pertvarka ir kokie bus jos rezultatai – neaišku. Tačiau galima sveikinti jau patį faktą, jog Vyriausybė ieško būdų, kaip siekti didesnio valstybės valdymo efektyvumo, ir paraginti ją visuomenei atskleisti minėtos analizės rezultatus. Tikėtina, kad toks žingsnis suteiks daugiau skaidrumo ir aiškumo, taip pat užtikrins, jog Vyriausybės siekiai ne tik nuguls popieriuje, bet ir bus įgyvendinti.

Daugiau piliečių ir mažiau valdininkų
Valentinas MAZURONIS, Darbo partijos pirmininkas.

– Vyriausybės iniciatyva mažinti biurokratinio aparato dydį – tik sveikintina. Šį mūsų valdančiosios koalicijos partnerių – socialdemokratų – žingsnį palaikome, bet... Kol kas Premjeras žada naikinti tik neužimtus etatus, o ne valdininkų skaičių iš principo. Todėl Darbo partija siekia, kad būtų realiai mažinamas biurokratų skaičius. Pagal dabartinį planą dirbančiųjų valstybės įstaigose mažiau nebus, tiesiog bus užtikrinta, kad jų skaičius nebedidės.

Mūsų nuomone, valstybės tarnautojų skaičius turi mažėti nuosekliai ir nuolat. Juk Lietuvos gyventojų skaičius per 20 metų sumažėjo kone 800 tūkst. (bene didžiausias migracijos procesas visoje Europos Sąjungoje), o valdininkų skaičius tik išaugo. Ir pagal valstybės tarnautojų skaičių vienam gyventojui mes esame vieni pirmųjų bendrijoje. Gal laikas keistis?