Nuo bakterinių sodo ligų pabėgti sunku, bet įmanoma

Nuo bakterinių sodo ligų pabėgti sunku, bet įmanoma


Soduose neįprastai anksti pasirodė sergančių vaismedžių. Kartais nuruduoja net vos tik sužaliavusių kriaušių lapai. Kaip atpažinti ir iš anksto užkirsti kelią bakterinėms ligoms, kurių požymiai būna panašūs ir į grėsmingosios degligės?


Ieva Rupšytė


Bakterijos, sukeliančios augalų ligas, pažeidžia ir kenkia visiems sodo augalams: vaismedžiams, daržovėms, uogakrūmiams ir dekoratyviniams augalams. Bakterijų yra visur, jos lengvai prisitaiko prie pakitusių sąlygų: gali ištverti net kelias šaltas žiemas, o kai vasarą šilta ir drėgna – sparčiai pasidauginti. Atremti bakterijų atakas augalams nelengva. Štai vaismedžius ir vaiskrūmius puolančios bakterijos sukelia augalų vėžį ir net bakterinę degligę. Kuo ypatingos bakterinės ligos?


Lengvai plinta


Vaismedžių bakterinė degligė pirmą kartą buvo pastebėta 1780 m. JAV ir tik po šimto metų buvo atrasta šios ligos sukėlėja – bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al. Ši bakterija gali pažeisti apie 180 rūšių erškėtinių šeimos augalų: kriaušes, obelis, svarainius, slyvas, dyglainius, kaulenius, gudobeles, šliandras, šermukšnius, medlievas, cidonijas ir kt. Ligos užkratas pavojingiausias 1–4 metų sodinukams. Liga per 1–2 metus gali apimti 88–90 proc. sodo.


E. amylovora – pirmoji atskleista mikroskopinio dydžio patogeninė augalų bakterija. Ji į sveikus augalus patenka pro lapuose, žievėje ar stiebuose esančias žaizdeles ir žioteles. Bakterijos plinta augalo indais ir per ląstelių sienelėse esančius plyšelius. Šią ligą gana lengva išplatinti augalus genint. Bakterijas išnešioja ir vabzdžiai –amarai, vapsvos, bitės, musės, voratinklinės erkutės ir kt.

REKLAMA


Tačiau vieni didžiausių bakterijų platintojų sode yra amarai. Tai kenkėjai, iš ūglių viršūnėlių, pumpurų ir lapų čiulpiantys sultis. Per mažytę skylutę vabzdys augalui perduoda bakterijas. Tose vietose, kur maitinasi amarų kolonija, ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja, susisuka, kartais dėl seilėse esančių medžiagų parausta. Vienas svarbiausių kriterijų nustatant amaro rūšį ar priklausomybę genčiai yra maitintojas. Ant obelų beveik kiekvienais metais aptinkami dviejų rūšių amarai – žalieji obeliniai ir pilkieji obeliniai, ant slyvų – slyviniai miltamariai, ant vyšnių – vyšniniai amarai, o ant kriaušių – rudieji kriaušiniai ir kriaušiniai-šalpusniniai amarai ir kt. Ne tik bakterinių, bet ir kitų ligų užkratą taip pat platina tripsai ir voratinklinės erkutės.


Bakterijos sode gali būti paskleistos ir su sodinamąja bei skiepijimo medžiaga. Užkratą platina visas augalas (išskyrus sėklas) per iš žaizdų išsiskiriantį eksudatą.


Parodo „ragus“ jau pavasarį


Paprastai pirmuosius infekcijos požymius jau galima pamatyti vaismedžiams žydint: pažeisti žiedynai pajuosta, tačiau nenukrinta arba žiedyne būna vos keli žiedai. Žievė aplink pumpurus pašviesėja, o lapuose atsiranda nekrotinių dėmių ir jos toliau plinta. Vėliau lapai juoduoja, susisuka ir apmiršta.

REKLAMA


Iš pradžių ant žievės atsiranda tamsiai žalių ar tamsiai rudų vandeningų dėmių. Pažeista žievė suminkštėja, iš jos pradeda tekėti eksudatas. Skystis būna pilkšvai baltos ar pieno spalvos. Sergančių obelų audiniai gali likti sausi. Kai oras sausas, eksudatas sustingsta, pasidaro gintaro spalvos. Pažeista žievė sutrūkinėja, išryškėja riba tarp sveiko ir pažeisto audinio. Per kelias dienas augalo šakose infekcija išplinta 15–30 cm ilgiu. Liga plinta, kai yra gana drėgna (70 proc.). Patogenas dauginasi nuo 15 ⁰C iki 32 ⁰C temperatūroje. Ligai progresuojant pažeidžiami jauniausi ir jautriausi ūgliai bei šakos. Jie įgauna neįprastą formą – užsilenkia kabliu (vadinamasis Šeferdo kablys). Tai vienas būdingiausių ligos požymių. Jei nuo infekuotos šakelės nuluptume žievę, po ja pastebėtume margą, lyg marmurinį, piešinį.


Labai svarbu bakterinės degligės nesupainioti su kitomis ligomis, kurių požymiai labai panašūs ir atsiranda, kai augalus pažeidžia kitos bakterijos ar grybai. Žinotina, kad jei šakelės džiūsta dėl džiūvos, kuri apjuosia šakeles ir jos atrodo lyg būtų užsmaugtos ir liga toje vietoje nebesivysto, tai – ne bakterinė degligė. Jei augalas užkrėstas E. amylovora, augalo audiniai būna drėgni, nėra aiškios ribos tarp sveiko ir pažeisto audinio. Mediena įgauna lyg oranžinį atspalvį, lapai juoduoja, tampa nekroziški, bet nenukrinta. Be to, atidžiau pasižiūrėjus, bakterinės degligės požymių galima pamatyti ne vienoje augalo vietoje, todėl nesunku apsigauti, kad kai kurios parudavusios šakelės tėra pažeistos vabzdžių ar mechaninio pažeidimo.


Kiekvienas, kuris augina erškėtinių šeimos augalus, turi nuolat juos stebėti, nes net vasaros pabaigoje, vėstant orams, galima laukti antrinės infekcijos protrūkių dėl amarų išplatintų ligos sukėlėjų. Į vegetacijos pabaigą bakterijų prisidaugina daugiausia. Žuvus medienos audiniams, bakterijos taip pat žūsta, tačiau gyvų audinių viduje esantys bakterijų telkiniai išlieka iki pavasario.

Su deglige geriau nejuokauti



Verslininkai, importuojantys sodinukus ir dekoratyvinius augalus, privalo turėti fitosanitarinį sertifikatą, o inspektoriai turi atlikti fitosanitarinę įvežamų augalų apžiūrą. Pastebėjus bakterinės degligės požymių: juoduojančius medžių ūglius, lapus ir vaisius, būtina nedelsiant pranešti Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų specialistams. Jie augalus apžiūrės, paimtus šakelių pavyzdžius ištirs Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje. Jei jūsų sode bus rasta bakterinės degligės pažeistų augalų, ligotus medžius ar krūmus nedelsiant reikės nupjauti, kelmus išrauti ir sudeginti stebint regioninio augalų apsaugos ir karantino punkto specialistams.

Kokių priemonių griebtis


Nuo bakterinių ligų efektyvių priemonių nėra, todėl geriausia būtų sutelkti jėgas jų profilaktikai. Štai augalus po genėjimo patariama apdoroti Bordo tirpalu, o įrankius – žirkles, sekatorius arba pjūklus – dezinfekuoti 70 proc. spiritu arba verdančiu vandeniu. Priešingu atveju ant įrankių likęs ligų užkratas gali prasiskverbti į augalą ir jis toliau sirgs arba užkrės sveiką. Iš visų dezinfekavimo priemonių geriausios yra chloro turinčios medžiagos, bet ir jos visiškai bakterijų nesunaikina, todėl įrankius siūloma dezinfekuoti nudeginant liepsna. Šaltai (–0,5 °C temperatūroje) sandėliuojant bakterijos augalų ar vaisių paviršiuje žūsta po paros, bet audiniuose lieka gyvybingos.


Kol augalai žydi, specialistai pataria nenaudoti insekticidų, o pasirengti jais purkšti, ypač nuo siurbiančiųjų vabzdžių, vaisių augimo metu. Pirmosios cheminės medžiagos, panaudotos degligės kontrolei, buvo vario fungicidai: vario hidroksidas ir vario sulfatas.


Neseniai tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Lenkijoje augalų atsparumui gerinti ir apsaugoti nuo bakterinių bei grybinių ligų pradėtos naudoti skystosios trąšos su mikroelementais ir baktericidinėmis savybėmis pasižyminčiu sidabru. Šie preparatai („Silver mix“, „Zeromiks“ ir kt.) purškiami prieš vaismedžių žydėjimą, žydėjimo pradžioje, peržydėjus ir kai vaisiai būna graikinio riešuto dydžio. Įprasta profilaktinė purškimo norma – 200 g preparato pilama į 100 l vandens, o augalams susirgus – 1 l preparato į 100 l vandens. Purkšti reikėtų ryte arba vakare, kad nenudegintų augalų. Minėti produktai aplinkai nekenksmingi, jie skirti augalams pamaitinti ir bakterinių ligų plitimui sustabdyti.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.