Nendriniai stogai vertinami nuo seno

Nendriniai stogai vertinami nuo seno


Ne tik pajūryje, kur nendrės auga ir jomis čia nuo seno stogai dengti, bet ir visoje Lietuvoje galima pamatyti neįprastomis kepurėmis pasidabinusių namų. Ir nieko keisto, nes nendriniai stogai laikomi ne tik ekologišku, bet ir patraukliu stilingu sprendimu. Dėl kokių priežasčių nendrės iki šių dienų išliko populiaria statybine medžiaga, pasakoja interneto svetainės nendriustogai.lt įkūrėjas stogdengys Virginijus Mileška.


Meilė Taraškevičienė


Pasak V. Mileškos, nuo žilos senovės žmonės stogus dengdavo tuo, ką turėjo arčiausiai po ranka. Tikėtina, kad vos tik buvo pradėta auginti javus, žaliava stogui dengti tapo šiaudai. Istoriniuose šaltiniuose aptinkami net 7 stogų dengimo šiaudais būdai. Ilgainiui šiaudus keitė skiedrų, malksnų ar panašios dangos. Prie marių ir netoli jų įsikūrę gyventojai stogus dengė nendrėmis, kurių čia buvo gausu. Iki šių dienų bene daugiausia mokančių stogus dengti nendrėmis galima sutikti būtent mažojoje Lietuvoje. Stogdengystės amato čia mokomasi iš senelių, taigi, žinios ir įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą. Tad neatsitiktinai Žemės ūkio ministerija stogdengystę naudojant nendres pripažino senuoju lietuvių liaudies amatu.


Nendrių stogai iki šių dienų populiarūs daugelyje Europos šalių, ypač Olandijoje, Švedijoje, Belgijoje. Juos vis dažniau renkasi ir ekologišką gyvenimo būdą pamėgę mūsų krašto gyventojai.

REKLAMA


Pirmas blynas neprisvilo. „Prieš 30 metų pasistatėme namą ir pradėjome galvoti, kuo būtų galima uždengti stogą, – pasakoja V. Mileška, anuomet duonai užsidirbdavęs fotografuodamas. – Iš pradžių rinkomės iš įprastų stogui dangų, bet nė viena mums nepatiko, tačiau, pamačius nendrinį stogą, abejonių nebekilo.“


Kadangi V. Mileška kūrėsi Norušaičių kaime (Šiaulių r.), kur nebuvo meistrų, mokančių stogus dengti nendrėmis, pasimokyti, kaip tai daryti, teko vykti pas pamariškius, išsaugojusius senas stogų dengimo nendrėmis tradicijas. Pamokos labai pravertė, nes vyras nendrėmis stogą užsidengė tik savo pastangomis, savarankiškai. „Išbandymu ir eksperimentu tapęs pirmasis savo rankomis nendrėmis dengtas stogas kuo puikiausiai laikosi iki šiol“, – džiaugiasi pašnekovas, akcentuodamas, kad nuo tada jis ir tapo stogdengiu. Keisti amatą paskatino ne tik neprisvilęs pirmasis blynas, bet ir kaimynai, pradėję jį kviestis, kad nendrėmis uždengtų ir jų namų stogus.

REKLAMA


Nendrių kepurė – ne tik gyvenamiesiems namams. Pastaraisiais metais šalyje daugėja besikuriančių ekologiškų gyvenviečių, kur dažnai namai statomi iš šiaudų, o stogai dengiami skiedromis ar nendrėmis. Be to, nemažai žmonių restauruoja senas sodybas ir nori, kad jos atrodytų kuo natūralesnės. Tačiau, pasak V. Mileškos, yra nemažai ir modernios architektūros statinių, kurių stogai dengti nendrėmis ir jie atrodo gana stilingai. Su nendrių kepurėmis gražiai atrodo ne tik gyvenamieji namai, bet ir vasarnamiai, pavėsinės, klėtys ar pirtelės, turinčios nuožulnias pasvirusias stogo konstrukcijas. Nendrinė stogo danga patraukli dengiant nestandartinių formų ir konstrukcijų stogus, pavyzdžiui, pasak pašnekovo, iš nendrių iš pradžių galima daryti sieną, o paskui kilti į viršų ir pereiti į stogą.


Vakarų Europoje namų su nendrine stogo danga vertė rinkoje yra kur kas didesnė nei uždengtų čerpių ar šiferio stogu. Nendrių stogas nepigus ir Lietuvoje.


„Jau daug namų stogų uždengiau nendrėmis ir turiu pabrėžti, kad tokie jie paprastai būna nuošaliau gyvenviečių, dažniausiai vienkiemiuose gamtos apsuptyje ar miško pakraštyje, – tikina stogdengys, per sezoną su sūnumi uždengiantis apie 10 mažesnių ar didesnių stogų. – Užsakymų netrūksta. Jų sulaukiama tiek iš privačių žmonių, tiek ir iš muziejų. Štai šią vasarą teko dengti Kleboniškio muziejaus stogą. Vieno namo stogą dviem žmonėms galima uždengti maždaug per 3 savaites. Vienas žmogus per dieną pajėgus nendrėmis užkloti apie 20 kv. m stogo plotą.“



Tarnauja ilgai. Pasak V. Mileškos, yra dvi stogų dengimo nendrėmis technologijos – senoviška ir moderni. Abiejų principas – vienodas: ryšuliais užkeltų nendrių sluoksnis dedamas ant stogo ir prispaudžiamas prie grebėstų. Tik šiais laikais nendrės prispaudžiamos cinkuota 4–6 mm viela, kuri prie grebėstų tvirtinama cinkuota ar nerūdijančiojo plieno viela, o anksčiau tai buvo daroma eglių ar lazdynų kartelėmis, kurios tvirtintos iš žilvičių padarytomis virvėmis. Stogo paviršius turi būti lygus, todėl nendres reikia paskirstyti tolygiai. Ne mažiau svarbu ir tinkamai suformuoti stogą. Šiuo etapu dedama reikiamo storio nendrių danga – tai lemia namo išvaizdą. Pagaliau gaminamas stogo kraigas ir palangės.


Kruopščiai padarytas nendrinis stogas yra ilgaamžis, tačiau būtina sąlyga – tinkamai paruošta stogo konstrukcija. Aišku, kaip ilgai stogas laikys, priklauso ir nuo nuolydžio – jis neturėtų būti mažesnis nei 35°, taip pat svarbu taisyklingai nendres sukloti ant grebėstų ar dabar mėgstamų medžio drožlių plokščių.


Pasak stogdengio, nendrinis stogas pamažu sensta, kaip ir bet koks kitas stogas. Jo pradinė gelsva spalva praėjus keletui metų tampa pilka ir tokia išlieka ilgą laiką. Impregnuoti nendrių pašnekovas nepataria, nes susidariusi plėvelė neleidžia drėgmei natūraliai išgaruoti. „Prieš dengdami nendrių niekuo neapdorojame, bet jei žmogus nori, jas gali nupurkšti priešgaisriniu skysčiu“, – sako V. Mileška, įspėdamas, kad saugančias nuo gaisro medžiagas po kurio laiko išplauna lietūs, todėl nendres jomis apdoroti reikia pakartotinai. Gal dėl to retas namo šeimininkas, turintis nendrių stogą, imasi papildomų, ne itin pasiteisinančių darbų, juolab kad namas dažniausiai užsidega ne nuo stogo, o nuo netvarkingo kamino.

REKLAMA


Anksčiau meistrai kiekvieno užkloto nendrių sluoksnio viršūnes sutvirtindavo moliu, kuris kartu saugodavo ir nuo gaisro. Tačiau molis stogą padarydavo labai sunkų, todėl jo šiais laikais dengiant stogus nendrėmis nenaudojama.


Kuo nendriniai stogai išskirtiniai? Tokie stogai slopina lietaus ir kitokį triukšmą kelis kartus geriau nei stiklo vata, nes nendrių stiebai – tuščiaviduriai su gausybe pertvarėlių. „Net ir esant stipriai liūčiai, lietaus barbenimo negirdėti, – tikina pašnekovas, sakydamas, kad, jei ne stoglangis, taip ir nesužinotum, kad lauke pila lietus. – Vanduo į dangą prasiskverbia apie 5–8 cm (nelygu stogo statumas). Įprastas tokio stogo storis – 30 cm. Apskaičiuota, kad toks nendrių sluoksnis prilygsta 10 cm stiklo vatos, todėl kartais nendrės naudojamos sienoms šiltinti.“


Nendrių stogams nereikia stogvamzdžių. Paprastai virš įėjimo į pastatą, kad ant galvos nekapsėtų lietus, kol atveriamos lauko durys, paprastai įrengiamas stogelis. „Tiesa, esame darę ir stogvamzdį, tačiau jis labiau priminė medinį lovį, kuriuo nuteka lietaus vanduo“, – prisimena V. Mileška ir pabrėžia, kad nendrės yra natūraliai atsparios drėgmei. Šie augalai neprisisunkia vandens, nepermirksta ir neišpursta nuo drėgmės. Dėl gravitacijos poveikio lietus ir sniegas slenka kiekvienos nendrės stiebu žemyn tol, kol pasiekia nendrinio stogo kraštą ir nukrenta nuo stogo. Kadangi ant nendrinių stogų nebūna stogvamzdžių lietaus vandeniui nutekėti, kiekvieną žiemą galima grožėtis nukarusiais įspūdingais varvekliais.


Dar vienas iš didžiausių nendrinio stogo pranašumų yra tai, kad jis šildo žiemą ir teikia vėsą vasarą. Naudojant tradicines stogdengystės sistemas šiluma ir drėgmės garai laikosi palėpėje, o uždengus stogą nendrine danga ventiliacijos palėpėje nereikia.


Nendrių stogai turi tik vienintelį trūkumą – juose mėgsta apsigyventi ir nekviestų svečių, tačiau tai tik dar kartą patvirtina, kad jie yra draugiški aplinkai. Taigi dažniausiai tokiuose stoguose apsigyvena įvairios musės ar širšės, pasitaiko, kad stogo ertmėse įsikuria net kiaunės.

REKLAMA


Daugiausia žaliavos – iš pamario. Nendrės stogams dengti šienaujamos pamaryje, daugiausia Kintuose, kur jų plotai – didžiausi. Nendrės šienaujamos ir pelkėse. Vienos tokių, pasak V. Mileškos, yra netoli Šiaulių esančios Girulių pelkės. Žiemą nendrės kertamos mašinomis ir specialiai ruošiamos stogams dengti.


„Pastaraisiais metais, dėl koronoviruso pandemijos sutrikus tiekimo grandims globaliu mastu, žaliavos ėmė stigti ir Lietuvoje, – sako stogdengys. – Pirmiausia nendrių stygių pajuto olandai, kurie mėgsta stogus dengti nendrėmis. Čia galima pamatyti ištisas tokias gyvenvietes. Jiems iki tol žaliavą tiekdavo kinai, tačiau nelikus šių pagrindinių nendrių tiekėjų, olandai naujų partnerių ėmė dairytis aplinkinėse šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje.“


Nendrinių stogų pranašumai


1. Dėl nendrių išskirtinių savybių jomis tinka dengti įvairių formų stogus.
2. Nendrėmis ypač verta dengti rąstinių namų stogus, nes jų svoris padeda jiems greičiau nusėsti.
3. Nendriniam stogui nereikia lietaus vandens nutekėjimo sistemos, be to, jis pasižymi puikia garso izoliacija, geru šilumos laidumu.
4. Ir neimpregnuotos nendrės yra ilgaamžės dėl sudėtyje esančio silicio dioksino, todėl tinkamai uždengti stogai gali laikytis daugiau nei 50 metų.
5. Nendrinius stogus ugniagesiai priskiria prie mažesnės rizikos stogo dangos, nes suspaustos nendrės ne dega, o rusena.


Nendriniai stogai vertinami nuo seno







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 05 (2023)

    Savaitė - Nr.: 05 (2023)