Valstybės kontrolė: registruotas nusikalstamumas šalyje mažėja, tačiau dar būtina gerinti prevencinę sistemą

Valstybės kontrolė: registruotas nusikalstamumas šalyje mažėja, tačiau dar būtina gerinti prevencinę sistemą


Policijos pareigūnų materialinis aprūpinimas ir jų reagavimas į įvykius gerėja, bet būtina sistemiškiau vykdyti nusikaltimų prevenciją, greičiau atlikti ikiteisminius tyrimus ir tobulinti darbo krūvių paskirstymą, rodo Valstybės kontrolės – aukščiausiosios audito institucijos – atliktas auditas „Policijos vykdoma nusikaltimų prevencija ir tyrimas“.


Policijos sistemoje dirba daugiau kaip 7 700 pareigūnų, jų darbo užmokesčiui 2020 metais skirta 162,5 mln. eurų (iš 234,9 mln. eurų).


„Mūsų atliktas auditas rodo, kad nuo 2017 m. registruotas nusikalstamumas šalyje nuosekliai mažėjo ir 2019 m. pasiekė 2 tūkst. nusikalstamų veikų 100 tūkst. gyventojų. Deja, šis viešojo saugumo programoje numatytas rodiklis rodo tik dalį tikrojo nusikalstamumo. Jei būtų atliekami išsamūs tyrimai, paaiškėtų, kiek žmonių, patyrusių neteisėtą poveikį, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Latentinio nusikalstamumo žinojimas padėtų numatyti, kurios prevencinės priemonės yra paveikiausios ir kokių dar trūksta“, – sako Valstybės kontrolės l. e. p. Visuomenės gerovės audito departamento direktorė Rasa Kudžmienė.

REKLAMA


Prie nusikalstamumo mažinimo prisidedanti nusikaltimų prevencijos sistema turėtų būti tobulinama, nes šiuo metu trūksta reguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų šioje srityje atsakingus subjektus, jų pareigas ir funkcijas, sakoma Valstybės kontrolės pranešime. Veiksmingai nusikaltimų prevencijos sistemai būtinas visų dalyvių įsitraukimas, tačiau, auditorių atliktos apklausos duomenimis, policijos vaidmuo nusikaltimų prevencijos sistemoje nėra pakankamai aiškus 29 policijos komisariatams (48 proc.) ir 24 savivaldybėms (40 proc.).


Audito metu nustatyta, kad materialinis policijos aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis, tarnybine uniforma, ryšių ir transporto priemonėmis šiuo metu yra tinkamas ir sudaro sąlygas vykdyti reagavimo funkciją. 2017 m. pareigūnų aprūpinimas dar neatitiko standarto ir nesiekė 50 proc., tačiau 2019 m. jau buvo daugiau nei 85 proc.

REKLAMA


Norint geriau valdyti žmogiškuosius išteklius ir didinti pareigūnų pasitenkinimą tarnyba, būtina užtikrinti ne tik materialinį aprūpinimą, bet ir optimalų jų darbo krūvį, pabrėžiama Valstybės kontrolės pranešime. Žmogiškųjų išteklių valdymą reikėtų tobulinti, nes, auditorių atliktos apklausos duomenimis, darbo krūviai netenkina 53 proc. reagavimo ir ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančių pareigūnų ir 38 proc. tik ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiųjų.


2017–2019 m. buvo užregistruota 9 145 vaikų (iki 18 m.), nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, ir 5 584 nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau 30 proc. policijos komisariatų nurodė, kad buvo atvejų, kai mažamečių ir nepilnamečių apklausos vyko nedalyvaujant psichologui. Policijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija 2018–2019 m. teikė siūlymus Vyriausybei ir kitoms suinteresuotoms ministerijoms dėl centralizuoto psichologų pasitelkimo, tačiau problema neišspręsta iki šiol.


Pasak Valstybės kontrolės auditorių, įgyvendinus šio audito rekomendacijas, būtų užtikrinta sisteminga ir rezultatyvi nusikaltimų prevencija, žinomas tikrasis nusikalstamumo mastas, pareigūnų darbo krūviai taptų tolygesni ir būtų užtikrintas psichologų dalyvavimas nepilnamečių apklausose.