Draudikai pastebi, kad kasmet auga registruojamų būsto žalų apimtys – vien „Lietuvos draudimas“ per praėjusius metus sulaukė 36 tūkst. pranešimų apie patirtas būsto žalas. Tai – 14 proc. arba 4,5 tūkst. įvykių daugiau nei 2022 metais. Daugiausiai rūpesčių gyventojams pastaraisiais metais sukelia vis intensyviau siaučiančios gamtos jėgos, o didžiausias nuostolių sumas sugeneruoja gaisrų nelaimės.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra būsto žalų išmokų suma per metus išaugo daugiau nei 40 proc. arba 9 mln. eurų., ir praėjusiais metais pasiekė rekordinę 31 mln. eurų sumą.

„Matome aiškią tendenciją, kad pastaruosius trejus metus sparčiai didėja gamtos stichijų sukeliamų žalų skaičius. Praėjusiais metais tokių fiksavome virš 12 tūkst., ir per dvejus metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius šoktelėjo kone dvigubai − tai yra labai neraminanti tendencija“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Kaip pastebi draudimo ekspertas, vidutiniškai kiekvieną dieną yra fiksuojama maždaug po 100 įvairių būsto žalų dėl gamtos jėgų padarinių, gaisrų, užliejimų, turto vagysčių, stiklo dūžių ir kitų įvykių. Bendra kasdien gyventojams išmoka būsto draudimo išmokų suma siekia apie 86 tūkst. eurų.

„Pastarieji metai parodė, jog gamtos jėgos kasmet parodo vis didesnę savo jėgą. Viena didžiausių draudimo žalų, kurią atlyginome praėjusiais metais, buvo gamtinės stichijos padariniai – už rugpjūčio mėnesį siautusios krušos sugadintą gyvenamojo namo stogą išmokėjome 89 tūkst. eurų“, – komentuoja A. Juodeikis.

Skaičiuojant būsto žalų pranešimus vienetais, užliejimų vandeniu sukeltos žalos kasmet taip pat auga. Praėjusiais metais tokių žalų fiksuota 10,9 tūkst., tai yra 900 daugiau nei ankstesniais metais.

Reikšmingai išaugo ir užpylimo vandeniu išmokų suma – praėjusiais metais ji siekė daugiau nei 9 mln. eurų, ir palyginus su ankstesniais metais, padidėjo 24 proc., rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

Juodeikis pažymi, kad pati didžiausia žala, kurią praėjusiais metais atlygino „Lietuvos draudimas“, siekė 160 tūkst. eurų – ją sukėlė gaisras gyvenamajame name. Nors gaisrų žalos ne tokios dažnos, kaip gamtos stichijos ar užliejimai vandeniu, tačiau jos yra vienos iš skausmingiausių.

„Gaisrų įvykiai nebūna itin skaitlingi skaičiumi. Praėjusiais metais jų fiksavome 980 vnt., tačiau gaisrų žalos neabejotinai būna vienos didžiausių ir skausmingiausių gyventojams. Vidutinė žala, skirta atlyginti gaisro metu patirtiems nuostoliams, siekia apie 7500 eurų, kai tuo tarpu kitų žalų vidurkiai yra mažesni nei 1000 eurų“, – pažymi A. Juodeikis.

Pasak eksperto, pirmųjų šių metų mėnesių gaisrų statistika taip pat nedžiugina – buvo fiksuotos rezonansinės gaisrų nelaimės Vilniuje, Panevėžyje ir kituose šalies miestuose, kurių metu buvo aukų, gyventojai patyrė nemažai nuostolių.