Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad per dešimtmetį 2 kartus padidėjo dirbančių socialinę paramą gaunančių asmenų.

„Dirbti apsimoka. Žmonės kartais klaidingai mano, kad Lietuvoje nedirbant, gaus daugiau. Priešingai – atsisakius tinkamo darbo pasiūlymo, žmogus gali netekti savivaldybės mokamos socialinės išmokos. Kita vertus, jei pradeda dirbti, dar iki metų gali gauti ir socialinę išmoką, ir darbo užmokestį. Matome, kad pokyčiai duoda rezultatą ir daugėja pradėjusių dirbti socialinių išmokų gavėjų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ministerija nurodo, kad piniginės socialinės paramos gavėjui įsidarbinus, jo pajamos didėja – dar 12 mėnesių po įsidarbinimo mokama papildoma socialinė pašalpa, o dirbantiems asmenims, skiriant piniginę socialinę paramą, į pajamas neįskaitoma nuo 20 iki 40 proc. darbinių pajamų.

Pavyzdžiui, vienišiems tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus, neįskaitoma 35 proc., o auginantiems tris ir daugiau vaikų – 40 proc. darbinių pajamų.

Statistika rodo, kad minėta skatinamąją priemone pasinaudoja vis daugiau žmonių – piniginę socialinę paramą gaunančių nepasiturinčių asmenų, kurie grįžta į darbo rinką ir gauna papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus, daugėja.

Per 10 šių metų mėnesių, papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus jau gavo apie 3,5 tūkst. asmenų, beveik tiek, kiek per visus 2021 m. (apie 3,9 tūkst. asmenų). 2022 m. tokių žmonių buvo apie 5,4 tūkst., o palyginus šį skaičių su 2021 m., didėjimas – 38,5 proc. Per dešimtmetį – nuo 2012 m. iki 2022 m. – šią paramą gavusių asmenų skaičius išaugo 2 kartus (nuo 2,6 iki 5,4 tūkst. asmenų), skelbia ministerija.

Neįskaitant dalies darbo užmokesčio, socialinė pašalpa 2022 m. buvo skirta apie 7,7 tūkst. šeimų, 2023 m.– apie 6,8 tūkst. šeimų, o neįskaitant dalies individualios veiklos pajamų, socialinė pašalpa 2022 m. skirta apie 2 tūkst. šeimų, 2023 m.– apie 2 tūkst. šeimų.

ELTA inf.