Antradienį Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma didinti minimalias motinystės, tėvynės ir vaiko priežiūros išmokas iki 368,48 euro, atskaičius mokesčius.

Už balsavo 75, norėjusių balsuoti prieš ir susilaikiusių Seimo narių nebuvo.

Įstatymo projekte numatyta didinti minimalias motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas nuo 6 bazinių socialinių išmokų (BSI) (294 Eur „neatskaičius mokesčių“ arba 276,36 Eur „atskaičius mokesčius“) iki 8 BSI (392 Eur „neatskaičius mokesčių“ arba 368,48 Eur „atskaičius mokesčius“).

Taip pat siūloma užtikrinti, kad motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis minimalių vartojimo poreikių dydis (354 Eur).

Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinti sklandų Ligos ir motinystės įstatymo įgyvendinimą, įstatyme numatyta nustatyti, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 8 BSI dydžius, galiojusius ne praeitą ketvirtį, o praeitą mėnesį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Siūloma nustatyti, kad šios Ligos ir motinystės įstatymo projekto dalies nuostatos įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.

Balsavimą dėl lydinčiojo projekto boikotuoja opozicija

Protestuodami dėl to, kad vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neatsako į klausimus, parlamento opozicija boikotavo balsavimą dėl lydinčiojo įstatymo projekto. Registravosi ir už jį balsavo 70 Seimo narių, kai užsiregistravęs turi būti bent 71 parlamentaras.

Nedarbo draudimo įstatymo pokyčiais numatoma nustatyti, kad bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, taip pat kaip ir bedarbiams, kurie nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, būtų mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.

Pasibaigus paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė būtų pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo buvo laikinai nedarbingas, tačiau maksimali pratęsimo trukmė būtų vienoda visiems bedarbiams, nepaisant ligos ar gydymosi pobūdžio, t. y. nedarbo draudimo išmoka gali būti pratęsiama ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

Vyriausybė įpareigota iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2023 m. liepos 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat, Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2024 m. sausio 1 d., įgyvendinamuosius teisės aktus.

ELTA inf.