Seimas nepritarė siūlymui Švietimo įstatyme įtvirtinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų visoms švietimo tiekėjų tinkle esančių mokyklų klasėms proporcingai faktiniam mokinių skaičiui.

Tokios Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojos Laimos Nagienės pateiktos įstatymo pataisos  nesulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 22, susilaikė 43 parlamentarai. Įstatymo pataisos nebuvo atmestos, jos grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Anot demokratų, projekto rengimo paskatino žinia, kad nuo 2023 m. rugsėjo Vyriausybė nebeskirs finansavimo bendrojo ugdymo 1-10 (I-II gimnazijos) klasėms, kuriose mokosi mažiau nei penki mokiniai.

Pasak frakcijos seniūno pavaduotojos Laimos Nagienės, ši tvarka, kurią Vyriausybė patvirtino praeitų metų vasaros pabaigoje, itin skaudžiai palies mažas, ne pelno siekiančias bendruomenines mokyklas. Jos teigimu, tai gali lemti šių mokyklų veiklos pabaigą.

„Susidaro tokia situacija, kad viena vertus šioms mokykloms nėra taikomos tinklo optimizavimo nuostatos, nėra reglamentuotas būtinas mokinių skaičius ir leidžiama klasių dydį nusistatyti pačioms, o kitu teisiniu reguliavimu, apribojančiu finansavimą, faktiškai sukuriama tokia situacija, kuomet jų tolimesnė veikla tampa neįmanoma“, –pabrėžia L. Nagienė.

Parlamentarės L. Nagienės teigimu, apskritai yra abejotini Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai optimizuoti švietimo tiekėjų tinklą prioretizuojant dideles mokyklas ir dideles klases. Anot L. Nagienės, moksliniais tyrimais pagrindžiama, kad užsienio valstybėse geresni rezultatai yra pasiekiami mažose klasėse.

Parlamentarės teigimu, dėl minimalaus mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 2022 m. gegužę kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jos, skundas yra priimtas nagrinėti.