Ekonomistas Europai prognozuoja stagnaciją: kyla rizika, kad centrinis bankas gali nueiti per toli

Ekonomistas Europai prognozuoja stagnaciją: kyla rizika, kad centrinis bankas gali nueiti per toli


Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikoms fiksuojant stagnaciją, bazines palūkanų normas toliau keliantys centriniai bankai gali perspausti su pinigų politikos griežtinimu ir taip atitolinti grįžimą į augimo kelią, pabrėžia ekonomistas Mattias Persson.


„Kyla rizika, kad palūkanų normas didinantys centriniai bankai jas pakels per daug, taip įstumdami mus į dar gilesnę recesiją, kuri truks ilgiau. Nepavydžiu centriniams bankams, nes jiems labai sunku įvertinti, kada tiksliai sustoti“, – Vilniuje surengtame metiniame „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo M. Persson.


Nors ekonomistas mano, kad artėjančiuose dviejuose Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžiuose palūkanų normų kėlimas gali būti skubinamas, o vėliau, kitais metais pinigų politikos formuotojai gali ir atsitraukti, rizika dėl per didelio sugriežtinimo išlieka.


„Jie gali nueiti per toli, o tada daug ilgiau stebėsime silpnesnį ekonomikos vystymąsi“, – įspėjo jis.


Nors globaliu lygiu kitais metais M. Persson prognozuoja apie 2 proc. siekiantį bendrojo vidaus produkto augimą, Europos šalių ūkio raida, anot jo, ims stagnuoti.

REKLAMA


„Mes prognozuojame, kad Vokietijos BVP kitais metais augs –0,5 proc., o Prancūzijoje ir Italijoje bus stagnacija. Tai yra reikšminga ir Lietuvai, Švedijai, kadangi eksportuojame į šias šalis“, – tvirtino jis.


Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad Europos šalys susiduria su konkrečia problema – energetika, kurią, jo vertinimu gali išspręsti tik Europos Komisija.


„Manau, kad pajamų lubos visoms energijos rūšims išskyrus dujas – tinkamas kelias. Jeigu šias pajamas ES grąžins atgal namų ūkiams ir įmonėms, tai sušvelnins bent dalį poveikio, kurį pamatysime žiemą“, – tikino M. Persson.


Nei vienas centrinis bankas nenorės būti pirmas sustojęs


Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi pozicijos, kad ECB palūkanų normas padidins dar dviejuose šiais metais numatomuose posėdžiuose, tačiau ateinančiais metais sprendimų priėmėjai pinigų politikos griežtinimo krypties atsisakys.


„Šiuo metu manau, kad ECB šių metų pabaigoje sustos kelti palūkanų normas, nes situacija euro zonoje bus tamsesnė“, – mano N. Mačiulis.

REKLAMA


Pasak jo, tolimesnės palūkanų normų didinimo galimybės, kurias turės ECB, priklausys būtent nuo ekonomikos augimo perspektyvų.


„Esminis klausimas, kuriuo metu mažėjantis užimtumas, krentantis vartojimas taps svarbesni centriniams bankams, nei milžiniška infliacija“, – teigė N. Mačiulis.


Vis tik, forume taip pat dalyvavęs Norvegijos ekonomistas Kjetil Martinsen pabrėžė, kad nei vienas centrinis bankas nebus linkęs stabdyti pinigų politikos griežtinimo, kol to nepradės daryti jų kolegos užsienyje. Tai lemia grėsmė dėl valiutos kurso kritimo kitų valiutų atžvilgiu, pažymi jis.


„Manau, kad pirmasis centrinis bankas, kuris atsitrauks nuo palūkanų normų kėlimo, „praras“ savo valiutą, o tai įžiebs aukštesnę infliaciją. Taigi, pasirinkimas yra labai sudėtingas“, – akcentavo jis.


Anot ekonomisto, praėjusiame dešimtmetyje dominavęs supratimas apie ekonomikos skatinimą, remiantis būtent pinigų politikos priemonėmis, gali pasikeisti ir ateityje vis labiau bus remiamasi valstybių nacionalinių biudžetų įrankiais.


„Praėjusiame dešimtmetyje buvo remiamasi griežta fiskaline politika ir ganėtinai laisva pinigų politika. Dabar, po pandemijos mes pamatėme, kad fiskalinė politika išties veikia, o centriniai bankai suprato, jog yra didesnių rizikų dėl infliacijos. Ar tai gali lemti, naratyvo pasikeitimą į laisvesnės fiskalinės politikos ir griežtesnės monetarinės politikos pusę“, – svarstė K. Martinsen.



ECB dar kartą padidino palūkanų normas


Reaguodama į vis dar augančius infliacijos skaičius, praėjusią savaitę Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba, kaip ir tikėtasi, apsisprendė imtis dar vieno bazinių palūkanų normų didinimo ir jas šį kartą pakelti 75 baziniais punktais.


Nuo rugsėjo 14 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 1,25 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 1,5 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,75 proc.


Centrinis bankas taip pat peržiūrėjo ir infliacijos prognozes, ir šiuo metu numato 8,1 proc. kainų augimo lygį šiemet, 5,5 proc. infliaciją 2023 m. ir 2,3 proc. didėjimą 2024 m.


Be to, pinigų politikos formuotojai neatmeta, kad kituose posėdžiuose palūkanų normos bus didinamos ir toliau. Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje įvardijo ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, šiuo metu palūkanos dar nėra dydžio, galinčio padėti sumažinti infliaciją iki tvaraus lygio.


Banko vadovė kartu pripažino, kad jos vadovaujama institucija padarė „prognozavimo klaidų“. „Kaip institucijos vadovė, prisiimu visą kaltę“, – tvirtino Ch. Lagarde.


Ankstesniame pinigų politikos posėdyje liepos mėnesį ECB ryžosi pirmam per vienuolika metų palūkanų normų pakėlimui, tuomet jas padidinęs 0,5 proc. punkto.


Infliacija euro zonoje rugpjūtį sudarė rekordinius 9,1 proc. ir gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. metinės infliacijos tikslą.


Po praėjusią savaitę priimtų ECB sprendimų pirmadienį sustiprėjo euro kursas Japonijos jenos ir JAV dolerio atžvilgiu. Kaip pranešama, euro kursas jenos atžvilgiu pakilo 1,6 proc., o dolerio atžvilgiu – 1,4 proc.


Kitas ECB Valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdis numatomas spalio 27 d.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2022)

    Savaitė - Nr.: 47 (2022)