M. Navickienė: Vyriausybė neketina ilginti pensinio amžiaus iki 72 metų, bet užsimerkti prieš demografinius iššūkius negalima

M. Navickienė: Vyriausybė neketina ilginti pensinio amžiaus iki 72 metų, bet užsimerkti prieš demografinius iššūkius negalima


Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad, nepaisant Europos Komisijos rekomendacijos iki 2040 m. Lietuvai pasiekti 72 metų darbingo amžiaus trukmę, Vyriausybė neketina ilginti pensinio amžiaus ribos. Ministrė pažymėjo, kad konkrečių projektų dėl šios idėjos įgyvendinimo nėra patvirtinę nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos politikai.


„Vyriausybė tikrai neturi ketinimų ilginti pensinį amžių. Daug kas yra supratęs, kad čia lyg ir yra nusiteikimas Europos Komisijoje kažkaip ilginti pensinį amžių. Tai tikrai noriu pasakyti, kad tokių ketinimų nėra, nesvarstome to“, – antradienį LRT radijui tvirtino M. Navickienė.


Tačiau ministrė mano, kad vis senėjanti visuomenė kelia ir tam tikrų demografinių iššūkių, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų vyresnio amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje.


„Reikia neužsimerkti prieš demografinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų valstybė šiandien. Būtinų sprendimų, kurie reikalingi ateičiai, reikia ieškoti“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, akcentuodama, kad būtina ieškoti būdų, kaip padėti artimiausiu metu pensinio amžiaus ribą pasieksiantiems žmonėms adaptuotis prie darbo rinkos pokyčių.

REKLAMA


„Manau, kad pirmiausiai sprendimų reikia ieškoti gerinant galimybes pagyvenusiems asmenims, kurie yra arti pensinio amžiaus, suteikti galimybių likti darbo rinkoje, tobulinti savo kvalifikaciją, adaptuoti prie darbo rinkos, jeigu jie gali ir nori joje likti“, – teigė M. Navickienė, dar kartą pažymėdama, kad apie papildomą pensinio amžiaus ribos ilginimą Vyriausybė šiuo metu nesvarsto.


Lietuvoje šiuo metu senatvės pensijos amžiaus riba moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams – 64 m. 2 mėn. Numatoma, kad 2027 metais tiek vyrai, tiek moterys, senatvės pensijos amžių pasieks sulaukę 65 metų.


M. Navickienė: kiekvieno mokesčio pakeitimas turi pasekmių, iniciatyvos turi derėti


Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad norint geresnio tolygumo ir perskirstymo į mokestinius pakeitimus reikia žiūrėti kompleksiškai.


Prezidentūra praėjusią savaitę užsiminė, kad svarstoma siūlyti kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

REKLAMA


„Man yra labai sunku paskyriui vertinti skirtingas iniciatyvas, kurios ateina po vieną iš pavienių Seimo narių ar iš Respublikos prezidento. Man atrodo, kad visa energija turėtų būti nukreipta į Finansų ministerijoje vykstančią mokesčių peržiūrą. Tam, kad galėtume pasiekti geresnio tolygumo, geresnio perskirstymo, kad galėtume tinkamai pasirūpinti tais, kuriems šiandien yra sunkiausia, reikia kompleksiškai žiūrėti, nes kiekvieno mokesčio pakeitimas turi tam tikrų pasekmių, tos iniciatyvos turi derėti tarpusavyje“, – LRT radijui antradienį sakė M. Navickienė.


„Aš būčiau linkusi vertinti visą tą procesą, kuris šiandien būtent dėl pajamų nelygybės rodiklio ir pajamų nelygybės mažinimo vyksta Finansų ministerijoje, o atskiros iniciatyvos, norėčiau, kad jos būtų tos pagrindinės reformos dalimi“, – teigė ministrė.


Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta praėjusią savaitę sakė, kad pagrindinis tikslas, kurio būtų siekiama, jei šalies vadovas Gitanas Nausėda apsispręstų teikti siūlymą dėl NPD kėlimo, yra dirbančiųjų skurdo suvaldymas.