„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad naujiems valdantiesiems nereikėtų galvoti apie mokesčių didinimą. Jis priduria, kad nors būtų tikslinga peržiūrėti investicinius projektus, tačiau didelių pokyčių kitų metų biudžete neturėtų būti daroma.

„Situacija tokia, kad Lietuva dėl itin mažo ar net jokio ekonomikos susitraukimo neturi iš esmės biudžeto pajamų krizės, bet yra labai arti biudžeto išlaidų krizės. Pajamų pusėje žingsnių daryti nereikia, mokesčių kelti tikrai nereikia, yra šaukštai po pietų bet kuriuo atveju ir net kalbėti apie tai nėra prasmės.

Tuo tarpu išlaidų pusėje yra pakankamai nesudėtinga situaciją suvaldyti. Paprasčiausiai reikia stabdyti arklius ir neprisiimti papildomų įsipareigojimų, galbūt peržvelgti investicijų programą, klausiant savęs, ar tikrai verta tiek daug išleisti pinigų jau kitais metais, turint omeny, kad Lietuvos ekonomika nukentės santykinai nedaug“, – Eltai kalbėjo Ž. Mauricas.

„ES Atsigavimo fondo lėšos turėtų būti labiau suvokiami kaip ekonomikos transformacijos, o transformacija greitai nevyksta“, – pabrėžė jis.

Biudžeto pokyčiams daug laiko nebus

Kalbėdamas apie galimus pokyčius kitų metų biudžeto projekte, ekonomistas teigė, kad dideliems pokyčiams laiko nebus daug.

„Manyčiau, kad esminių pokyčių nebus daroma ir galbūt neturėtų, nes taip reikėtų vengti įspūdžio susidarymo, kad žengiame kažkur link diržų veržimosi, kalbant apie išlaidas. Kalbama būtų tik apie išlaidų didinimo tempo lėtinimą. Reikės dar atsižvelgti į antrosios bangos poveikį, nes pats virusas jau nebedaro tokios grėsmės, lyginant su pavasariu. Dabar didesnę baimę kelia galimi ekonominiai suvaržymai“, – teigė Ž. Mauricas.

Anot jo, ekonominiai suvaržymai priklausys nuo to, ar Lietuva labiau rinksis Švedijos kelią, kurį, tikėtina, rinkis dauguma ES valstybių, ar pavasario kelią, tačiau švelnesnį jo formatą.

„Jei bus Švedijos kelias pasirinktas, tai to skatinimo daug nereikės ir dalis išlaidų galėtų būti didinama lėčiau kitais metais, ir tokiu būdu, tikėtina, išvengtume didelio deficito, kuriame išsiskirtume iš regiono kaip šalis, turinti vieną didžiausių deficitų“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.