Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikai sako, kad Vyriausybės Seimui teikiami antrosios pensijų pakopos pakeitimai sumažintų šioje pakopoje pasiliekančių gyventojų investicinę grąžą. Jų teigimu, tokių žmonių pensija ateityje susitrauktų penktadaliu.

„Skaičiuojama, jog įsigaliojus pakeitimams pensijų kaupimą nutrauktų apie 60 proc. gyventojų. Jų pensija ateityje mažėtų maždaug penktadaliu, o uždirbantiems daugiau nei vidutinį atlyginimą – dar daugiau“, –pranešime cituojama LLRI prezidentė Elena Leontjeva. 

Jos teigimu, siūlymas beveik dvejiems metams atverti langą atsiimti pensijai sutaupytas lėšas iškreiptų pačią kaupimo sistemos esmę. 

„Konstitucinis Teismas yra nutaręs, kad pensijų kaupimas turi aiškią paskirtį – kaupti lėšas pensijų išmokoms senatvėje mokėti, o ne trumpalaikiams poreikiams finansuoti. Nutrauktas jis gali būti tik kai dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis – pavyzdžiui, sunkiai apsirgus ir netekus darbingumo. Vyriausybė renkasi to nepaisyti“, – akcentavo LLRI prezidentė. 

LLRI vertinimu, planuojami sistemos pakeitimai skaudžiai atsilieps ne tik tiems, kurie nuspręs atsiimti senatvei sutaupytas lėšas, bet ir tiems, kurie atsakingai pasiliks pensijų kaupime. 

„Vyriausybės teikiama reforma sumažins pastarųjų investicinę grąžą, kartu ir senatvės pensiją, kadangi fondai privalės turėti daugiau grynųjų, kad galėtų išmokėti lėšas to pageidaujantiems dalyviams. Tai apsunkins fondų piniginių srautų planavimą ir sumažins galimybę investuoti į ilgalaikius projektus, generuojančius aukštesnę grąžą ilguoju laikotarpiu“, – pabrėžė LLRI ekspertas Ernestas Einoris.

Seimui antradienį planuojama teikti antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.

Pagal Vyriausybės siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.

Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.  

Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.

Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.

Kritiką šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymams išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, išaugtų vartojimas. 

I. Ruginienė teigė, jog iš kaupimo pasitrauksiančių žmonių skaičius priklausys nuo pensijų fondų, kurie turės įtikinti žmones pasilikti sistemoje.

ELTA inf.