Merai ir ekonomistai su teiginiais apie gerėjantį gyvenimą savivaldybėse taip greitai nesutinka

Merai ir ekonomistai su teiginiais apie gerėjantį gyvenimą savivaldybėse taip greitai nesutinka


Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atliktas tyrimas rodo, kad nuo 2013 iki 2021-ųjų daugelyje Lietuvos savivaldybių gerėjo gyventojų gyvenimo kokybė. Vis dėlto, nepaisant augusio piliečių verslumo ir konkurencingumo, savivaldybių atstovai ir ekonomistai pastebi, kad Lietuvoje vis dar opi atskirties tarp savivaldybių problema.


„Turbūt statistika nemeluoja ir materialinės gyvenimo sąlygos – ir darbo užmokestis, ir užimtumas, – jie turbūt neabejotinai gerėjo. Bet ko šis gyvenimo kokybės indeksas nevertina, tai pačių gyventojų nuomonės“, – LRT radijui atliktą tyrimą komentavo Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.


„Šiame indekse nebuvo įvertinta saugumo dedamoji. Per pastaruosius metus nepradėjome jaustis saugiau, turbūt priešingai dėl karo, teroristinių įvykių jaučiamės nesaugiai. Ir nors piniginėje ir turime vienu ar kitu euru daugiau, bet tai nereiškia, kad jaučiamės dėl to geriau“, – pridūrė Jonavos meras M. Sinkevičius.


INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad CPVA atliktas tyrimas nepakankamai dėmesio skyrė atskirčiai tarp Lietuvos savivaldybių.

REKLAMA


„Iš tiesų, per pastarąjį dešimtmetį ko ne visi ekonominės gerovės rodikliai taisėsi Lietuvoje, tiek dėl pačios palankios ekonominės konjunktūros, sėkmingo eksporto augimo, geresnių įmonių rezultatų, tiek ir dėl to, ko ėmėsi Vyriausybė, stengdamasi išlyginti neatitikimus šalyje“, – kalbėjo ekonomistė.


„Vis dėlto, šis tyrimas nepakankamai dėmesio skiria atskirčiai tarp savivaldybių. Nes Lietuvoje yra ryškūs urbanizacijos procesai ir didieji miestai išties labai sparčiai vystosi, jų ekonominis pulsas yra gerokai aukštesnis, ten ir darbo jėga telkiasi. Tuo tarpu periferiniai regionai, smulkios savivaldybės vis dar savęs ieško ir tikrai ne visos atranda savo konkurencinius pranašumus“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.


Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) duomenimis, vertinant gyvenimo kokybę atskirose šalies savivaldybėse, nuo 2013-ųjų iki 2021 metų daugelyje jų sparčiausiai augo materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir konkurencingumas. Tarp didžiausią gyvenimo kokybės indeksą turinčių savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, Kauno rajono ir Neringos savivaldybės.

REKLAMA


Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą sudaro gyvenimo kokybę atspindintis 41-o rodiklis šešiose srityse: materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas bei viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas.


Per CPVA analizuotą laikotarpį nuo 2013 metų iki 2021-ųjų sparčiausiai visose šalies savivaldybėse augo materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas. Vidutiniškai visose savivaldybėse jis išaugo 138 procentais. Sparčiausias augimas buvo fiksuojamas kaimiškose savivaldybėse (148 proc.) bei kurortinėse savivaldybėse (133 proc.).


Taip pat pastebėta, kad per dešimtmetį ženkliai išaugo gyventojų verslumo ir konkurencingumo sub-indeksas – visose savivaldybėse jis per analizuotą laikotarpį paaugo beveik 98 proc. Vis dėlto demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo sub-indeksas sumažėjo 10 proc.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)